Apie akcijas ir ypatingus pasiūlymus sužinokite pirmi!
 

Interviu su Lietuvos vaistiniai augalai autoriais

 
Interviu su autoriumi – tai išskirtinė galimybė užduoti Jums rūpimus klausimus savo mėgstamam rašytojui.
 
Ačiū visiems, siuntusiems klausimus!
 
Knygos autoriai tradiciškai išrinko šauniausią klausimą, o jo autorė Bronislava Beinorienė iš Skuodo bus apdovanotas knyga „Lietuvos vaistiniai augalai“ su autoriaus
Z. Gudžinsko palinkėjimu ir autografu. Šauniausio klausimo autorių informuosime asmeniškai.
 
Malonaus skaitymo!
 
Koks vaistinis augalas sunkiausiai atrandamas? (Rita, Vilniaus raj.)
Yra daug vaistinių augalų, kuriuos surasti nelengva, nes jie reti arba labai reti. Tokie augalai saugomi, įtraukti į saugomų augalų sąrašus ir šioje knygoje neaprašyti. Jų neskatiname ieškoti ir vartoti gydymo tikslais, nes galima vaistinėse įsigyti iš kitų kraštų atvežtos jų žaliavos arba jau pagamintų preparatų.
 
Ar gali augalas turėti atvirkštinį „gydomąjį“ poveikį, jei nuskintas ne laiku ir ne vietoj ? (Rita, Vilniaus raj.)
Pakenkti gali užterštoje vietoje (pavyzdžiui, pakelėje, šiukšlyne) augę vaistiniai augalai. Taip pat pavojinga gydytis ligotais (grybų, bakterijų, virusų) arba kenkėjų apniktais vaistiniais augalais. Neveiksmingi arba pavojingi gali būti netinkamai džiovinti ir laikyti augalai.
 
J. Balvočiūtei - ar naudojat savo vaistiniuose gydomuosiuose mišiniuose narkotinio poveikio grybukus :) ? (Rita, Vilniaus raj.)
Ne, tokie grybai gydymui nenaudojami.
 
Savo darže auginu ir sidabrinį, ir vaistinį šalaviją. Ar sidabrinis šalavijas irgi pasižymi gydomosiomis savybėmis kaip ir jo giminaitis? (Vilma, Vilnius)
Sidabrinis ir vaistinis šalavijai turi skirtingas savybes. Sidabrinis šalavijas auginamas dažniausiai dėl dekoratyvinių savybių. Nereti atvejai, kad tos pačios genties skirtingų rūšių augalai turi visai skirtingas savybes ir vienus pakeisti kitais negalima.
 
Įvardinkit kiekvienas asmeniškai naudingą augalą savo kūnui ir sielai. (Renata, Vilnius)
Paprastosios žemuogės. Su jomis susiję gražiausi vaikystės prisiminimai.
 
Kuris augalas Lietuvoje vertingiausias? Arba kitaip: atsitinka taip, kad Jus ištremia į negyvenamą salą ir turite galimybę pasiimti vieną lietuvišką vaistinį augalą, kurį pasiimtumėte ir kodėl? (Tomas, Alytus)
Sunku išskirti patį vertingiausią augalą. Visi augalai vertingi ir naudingi savaip, turi savitų savybių. Į negyvenamą salą imti augalų nereikėtų. Kiekviename krašte yra vaistinių augalų, tik juos reikia pažinti ir žinoti savybes.
 
Ar galėtų žmogus išgyventi maitindamasis (kaip tikras vegetaras) tik lietuviškais augalais? Jeigu taip, tai kokį kiekį ir kokių augalų reikėtų per dieną suvalgyti, kad žmogus gautų visą įvairių vitaminų, cheminių elementų ir kt. dienos normą, kurios reikia žmogaus organizmui? (Tomas, Alytus)
Vegetariškai maitintis vien Lietuvoje augančiais augalais ir gauti visų reikalingų maisto medžiagų neįmanoma.
 
Kas jus pastūmėjo pradėti domėtis vaistiniais augalais. Gal tai paveldėta iš tėvų ar senelių? (Loreta, Klaipėda)
Domiuosi visais augalais, ne tik vaistiniais. Augalais susidomėjau nuo vaikystės. Apie augalus nemažai pasakodavo mama, nemažai jų pažinojo.
 
Kodėl jau antrą knygą leidžiate būtent apie vaistinius augalus? Negi manote, kad šiuolaikinių medicininių pažiūrų žmonės Jūsų knygą įvertins? (Agnė, Vilnius)
Tikimės, kad atsiras knygoje pateiktas žinias vertinančių žmonių. Anksčiau kolegės išleista knyga susijusi su vaistinių augalų auginimu.
 
Jei jau rašote apie vaistinius augalus antrą knygą, įdomu būtų, ar atpažintumėt kokią žolytę, augančią Lietuvos miškuose, ir apie ją papasakotumėte be knygos? (Agnė, Vilnius)
Visus Lietuvoje augančius augalus pažįstame ir daug apie juos galime papasakoti. Į knygą sudėta labai maža dalis turimų žinių apie mažą dalį nuostabių Lietuvoje augančių augalų.
 
Maždaug pusę metų naudoju Jadvygos Balvočiūtės vaistažolių rinkinį nuo žvynelinės. Šioks toks pagerėjimas yra matomas, norėčiau paklausti, ar naudojant tas vaistažoles nereikia daryti kokios nors pertraukos, ar galima jas naudoti pastoviai? Ir kodėl Alytuje mes neturime šių vaistažolių, o tenka ieškoti kituose Lietuvos miestuose? Linkiu Jums daug sėkmės ir ačiū. (Virginija, Alytus)
Gydymo klausimais derėtų asmeniškai kreiptis į specialistą. Jis suteiks išsamios informacijos.
 
Kas paskatino domėtis gamta? (Lolita, Kaunas)
Gamta domėtis pradėjau nuo ankstyvos vaikystės ir sunku pasakyti, kas paskatino. Greičiausiai paskatino pati gamta.
 
Ar patys renkate vaistažoles bent jau sau, ar perkate jau paruoštą produktą vaistinėje? (Lolita, Kaunas)
Labai mažai, dažniausiai tik liepžiedžių ir vaistinių ramunių, o jeigu prireikia kitų vaistažolių, įsigyju vaistinėje. Netikslinga rinkti ir saugoti vaistažoles, kurių gali neprireikti.  – visas atsakymas man neaiškus, ar renka, ar perka... L
 
Teko pavartyti Jūsų knygą. Perskaičiau skyrelį apie viržius. Maloniai nustebino šio medingo augalo nektaro produktyvumas. Gal galėtumėte suteikti papildomos informacijos apie šį augalą, jo dauginimo natūralioje aplinkoje galimybes. Gal turite susistemintus duomenis apie šio augalo paplitimą Lietuvoje, ypač domina Radviliškio, Kelmės, Raseinių rajonai. Gal net yra sudarytas šio augalo paplitimo Lietuvoje žemėlapis? Iš anksto dėkoju, bitininkas. (Arvydas, Trainaičių km.)
Nors viržiai paplitę visoje šalies teritorijoje, Lietuvos Vidurio žemumoje ir Žemaičių aukštumoje jie nedažni, o šiauriniuose rajonuose reti, jų pasitaiko tik aukštapelkėse. Didžiausius plotus viržynai užima tose vietovėse, kuriose vyrauja smėlio dirvožemiai – Dzūkijoje, Aukštaitijoje. Tik smėlynuose augantys viržiai labai gausiai žydi ir išskiria daug nektaro. Labai tikslių duomenų apie viržių pasiskirstymą ir užimamus plotus šalyje nėra. Viržynų gerokai sumažėję dėl to, kad daug sausų šlaitų ir smėlynų buvo apsodinta medžiais.
 
Ar tikrai visi vaistiniai augalai gali visiems padėti, jei mūsų tiek daug ir skirtingai į viską reaguoja organizmas (skirtingai priimdamas), vieniems gali padėti, kitiems pakenkti, o dar kitiems jokio poveikio. Tai iš kur žinoti, kad tai ne atsitiktinumas? (Sandra, Kaunas)
Ne visi vaistiniai augalai gali visiems padėti, visiškai taip pat, kaip ne visiems padeda įprasti cheminiai vaistai. Dėl to visada reikėtų pasitarti su gydytoju. Jeigu esate linkę gydytis vaistažolėmis, reikėtų pasitarti su specialistu. Atsižvelgęs į negalavimo pobūdį, organizmo būklę ir kitus dalykus jis parinks geriausiai tinkančias vaistažoles arba jų derinius.
 
Kas Jus paskatino parašyti šią knygą? (Sandra, Kaunas)
Viena iš svarbiausių paskatų – daugybė spausdinamų verstinių knygų. Jose pateikiamos žinios dažnai didele dalimi neatitinka Lietuvos sąlygų.
 
Ar esate patys tai išbandę realiai, o ne teoriškai? (Sandra, Kaunas)
Nesame tokie paliegę, kad būtų tekę patiems išbandyti visų vaistinių augalų veiksmingumo.
 
Kokius vaistinių augalų mišinius reiktų vartoti sergant bronchine astma? (Rita, Plungės raj.)
Vaistažolėmis ar jų mišiniais, kaip bet kuriais vaistais, gydytis reikia tik pasitarus su gydytoju arba fitoterapeutu, galinčiu įvertinti ligos būklę ir parinkti tinkamiausią gydymo režimą.
 
Ką iš vaistažolių reikėtų naudoti, norint stiprinti imunitetą? (Rita, Plungės raj.)
Labiausiai organizmą stiprina daug vitaminų ir mineralinių medžiagų turintys vaistiniai augalai, bet nereikėtų pamiršti tinkamos mitybos, darbo ir poilsio derinimo.
 
Kokie žolelių antpilai padėtų sumažinti gausias mėnesines ir jas sureguliuoti? (Rita, Plungės raj.)
Būtina nustatyti priežastis. Gal užtektų pakeisti gyvenimo ritmą ar įpročius, o gal reikia rimto gydymo. Kreipkitės į specialistą asmeniškai konsultacijai.
 
Man labai dažnai skauda gerklę. Kokių žolelių antpilai padėtų išgydyti chronišką gerklės uždegimą? (Rita, Plungės raj.)
Pirmiausiai reikėtų nustatyti dažno uždegimo priežastis. Gal nusilpęs jūsų organizmas, gal trūksta vitaminų, gal netinkamai rengiatės, o gal darbo arba gyvenamosiose patalpose pučia skersvėjai? Tik atsakius į šiuos ir kitus klausimus būtų galima nustatyti priežastį ir patarti, kokiomis vaistažolėmis gydytis.
 
Ar jonažolės arbata padeda nuo stresų? Girdėjau, kad ši žolė kaupia radiaciją. Ar tai tiesa, o gal mitas? (Rita, Plungės raj.)
Išvengti stresų padeda ne jonažolės, bet gyvenimo būdas. Išmokite į viską žvelgti ramiai. Jeigu nesiseka – gali padėti ir jonažolių arbata arba specialiai pagaminti preparatai. Tik reikia nepamiršti, kad jonažolės padidina organizmo jautrumą saulės spinduliams, ypač ultravioletiniams. Kiek žinoma, jonažolės ne kaupia radiaciją, bet padidina organizmo jautrumą bet kokiems spinduliams.
 
Kuo ši knyga yra išskirtinė, kad skaitytojas ja susiviliotų ir nusipirktų? (Alma, Šiauliai)
Iš esančių knygų apie vaistinius ir kitus augalus ši knyga pirmiausiai išsiskiria tuo, kad rašyta stengiantis išvengti akademiškumo, visiems suprantama kalba ir pateikti įdomią informaciją. Be to, knyga gausiai iliustruota augalų nuotraukomis, kurios gali padėti juos atpažinti.
 
Kelinta tai jūsų išleista knyga? Ar dar ketinate išleisti daugiau knygų? (Alma, Šiauliai)
Bendra knyga pirma. Kiekvienas atskirai ar su kitais bendraautoriais esame išleidę ne vieną knygą. Tikimės, kad čia ne paskutinė išleista knyga.
 
Kas jūs esate pagal profesiją? (Alma, Šiauliai)
Pagal profesiją esu botanikas, kolegė – provizorė.
 
Kiek laiko kūrėte šią knygą? Iš kur ėmėte informaciją? (Alma, Šiauliai)
Knyga buvo parašyta ir išleista maždaug per 9 mėnesius, bet žinios ir patirtis, panaudota ją rengiant, kauptos kelis dešimtmečius.
 
Kodėl knygą kūrėte kartu? Ar sunku išleisti knygą? (Alma, Šiauliai)
Parašyti knygą nelengva, o prie jos išleidimo prisideda visas pulkas žmonių, ne vien autoriai. Rašant dviese galima išsamiau viską išnagrinėti, pasitarti, rasti geriausią sprendimą.
 
Ar teko bendrauti su E. Šimkūnaite? Gal ji Jūsų įkvėpėja? (Bronislava, Skuodas)
Teko bendrauti, bet nedaug. Jos darbai apie vaistinius augalus labai įdomūs ir vertingi.
 
Ar į paukščių pašarą pridedant daug vaistinių augalų mėsa gali turėti daugiau gydomųjų savybių? (Bronislava, Skuodas)
Abejojame. Galima sulaukti netgi priešingų rezultatų – vaistažolės gali sutrikdyti paukščių sveikatą ir mėsa būti niekam netinkama. Manau, kad geriau paukščius lesinti visaverčiu natūraliu lesalu ir leisti jiems gyventi dideliame aptvare. Tada ir jų mėsą bus sveika valgyti.
Šį klausimą autorius Z. Gudžinskas išrinko originaliausiu!
 
Daugelis žinome tradicines vaistažoles, bet išbandyti nematytas ir negirdėtas truputį nedrąsu. Galima pasikonsultuoti su medikais, bet daugelis jų propaguoja tradicinius gydymo būdus, o ne žoleles. (Eugenija, Kaišiadorių raj.)
Tikrai neverta rizikuoti ir bandyti menkai žinomų vaistažolių veikimą. Visada geriau pasitarti su vaistažoles gerai išmanančiais gydytojais ar vaistininkais. Ypač atsargiai reikia vertinti iš kitų kraštų atvežamas brangias vaistažoles. Kai kurios jos mažiau veiksmingos už Lietuvoje augančias.
 
Koks augalas jus pačius labiausiai nustebino savo poveikiu žmogaus sveikatai? (Vaiga, Piniava)
Iš tikrųjų kiekvienas augalas yra lyg stebuklas.
 
Kokiomis gyvenimo sritimis dar domitės? Gal ketinate išleisti dar vieną panašų leidinį, pratęsti seriją? (Vaiga, Piniava)
Domiuosi daug kuo: fotografija, kelionėmis, terminologija ir kt. Planuojama išleisti keletą leidinių apie žmonių naudojamus augalus.
 
Ar galėtumėte teigti, kad visas ligas galima išgydyti žolelėmis? Jei taip, kokie būtų svariausi, įtikinamiausi argumentai? (Rasa, Baisiogala)
Vien augalais visų ligų išgydyti neįmanoma. Neįmanoma visų ligų išgydyti ir cheminiais vaistais. Dėl to dažnai derinami įvairūs gydymo būdai ir metodai.
 
Kokios taisyklės svarbiausios, renkant vaistinius augalus? Kokius galėtumėte nurodyti ypatingesnius žolelių paruošimo bei vartojimo būdus? (Rasa, Baisiogala)
Svarbiausios vaistažolių rinkimo taisyklės surašytos knygoje, o paruošimo būdai nurodyti tekste apie kiekvienos rūšies augalus. Norint viską papasakoti čia, tektų perrašyti nemažą knygos teksto dalį.
 
Koks vaistinis augalas turėtų būti kiekvieno lietuvio vaistinėlėje? (Odeta, Kaunas)
Geriausia vaistinių augalų įsigyti tada, kai jų prireikia, nes ilgai laikomos vaistažolės gali supelyti, prarasti gydomąsias savybes. Jokiu būdu nederėtų rinkti tų vaistinių augalų, kurių gerai nepažįstate.
 
Labiausiai nuodingas vaistinis augalas randamas Lietuvoje? (Odeta, Kaunas)
Nemažai vaistinių augalų yra daugiau ar mažiau nuodingi. Pats nuodingiausias, bet knygoje neaprašytas Lietuvoje savaime augantis vaistinis augalas yra dėmėtoji mauda.
 
Kokiu vaistiniu augalu ar augalų mišiniu galima padidinti kraujo spaudimą, nes daugiausiai rašoma, kaip jį sumažinti? (Odeta, Kaunas)
Kraujo spaudimą truputį padidina visi tonizuojamųjų savybių turintys augalai, bet Lietuvoje tokių mažai. Be to, svarbu žinoti mažo kraujo spaudimo priežastis.
 
Koks Jūsų mylimiausias vaistinis augalas? (Odeta, Kaunas)
Man gražiausias vaistinis augalas yra trilapis puplaiškis.
 
Ugniažolė. Labai esu dėkinga šiai žolei, tris mėn. prasikankinau su skaudama karpa, vienintelis vaistinėje parduodamas pieno rūgšties mišinys taip pat nepadėjo. Bet užteko 3 dienas patepti ugniažolės skysčiu ir karpos kaip nebūta. Kokias dar ligas galima gydyti šia „stebuklinga“ žole? (Odeta, Kaunas)
Ugniažolės iš tikrųjų veiksmingai gydo karpas. Išoriškai nuoviru arba užpilu gydomos kai kurios kitos odos ligos, o kaip vidinius vaistus jas gali skirti tik gydytojas. Ugniažolės yra labai nuodingos ir savarankiškai gydantis galima sau labai pakenkti.
 
Barkūnas. Iš vaikystės prisimenu keistą augalo pavadinimą. Senelis pjovė šios žolės šluotas ir džiovino, sakė: „Bus vaistams“, bet niekaip neprisimenu, kokias ligas jis ruošėsi gydyti. Gal galite parašyti kuo naudingas šis augalas? (Odeta, Kaunas)
Barkūnais gydomi įvairūs negalavimai. Apie vaistingąsias savybes išsamiai parašyta knygoje. Gali būti, kad senelis barkūnus naudojo ne tiek kaip vaistinius augalus, bet jais kvapnino namuose auginamą tabaką. Be to, barkūnų žiedai išskiria labai daug nektaro.
 
Vėžys. Kokie vaistiniai augalai sumažina vėžio riziką? Kokius vaistinius augalus patartumėte naudoti žmonėms, kurie praėjo spindulinės ar chemoterapijos kursus? Kokių vaistinių augalų reikėtų vengti? (Odeta, Kaunas)
Vėžio riziką pirmiausiai gali sumažinti tinkama mityba, gyvenimo būdas. Mažina visi organizmą stiprinantys, dažniausiai vitaminingi augalai. Kokius vaistinius augalus vartoti ar kokių reikia vengti po chirurginio ir cheminio onkologinių ligų gydymo, gali patarti tik ligos istoriją gerai žinantis specialistas. Nelygu, kokiais vaistais buvo gydoma, koks buvo auglys. Tačiau reikia žinoti, kad negalima vartoti jokių augimą ir audinių atsinaujinimą skatinančių augalų.
 
Sloga ir kosulys. Dažniausiai kankinančios ligos vaikus ir suaugusius. Kokius žolių mišinius patartumėte naudoti? Gal yra koks vaistinis augalas, kuris pagelbėtų nuo alerginės slogos? (Odeta, Kaunas)
Kosulys gali būti įvairios kilmės, todėl ir gydomas skirtingai. Alerginę slogą dažniausiai sukelia augalai ir, bet kol kas, nėra nustatyta tokių augalų, kurie slopintų alergiją.
 
Ar yra koks vaistinis augalas, kuris padėtų nuo spuogų ir jų atsiradimo? (Odeta, Kaunas)
Spuogai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių (medžiagų apykaitos sutrikimų, infekcijų ir kt.), todėl pirmiausia reikia nustatyti priežastį, tik paskui imtis gydymo. Žinant priežastis, galima parinkti tinkamą vaistinį augalą arba jų mišinį.
 
Ar yra bent vienas augalas Lietuvoje, kurio savybių Jūs nežinote? (Jolanta, Ringaudai)
Augalai seniai tyrinėjami, tačiau tik nedidelės jų dalies visos savybės yra išsamiai ištirtos. Yra nemažai Lietuvoje augančių augalų, apie kurių savybes mažai žinoma.
 
Kokia arbata Jums iš lietuviškų žolynų pati skaniausia? (Jolanta, Ringaudai)
Skaniausia aviečių arbata.
 
Ar yra toks augalas, kuris auga Lietuvoje , ir yra panacėja nuo visų ligų? (Jolanta, Ringaudai)
Tokių augalų nėra nei Lietuvoje, nei pasaulyje. Vieni augalai ar jų preparatai vartojami nuo vieno susirgimo, kiti – nuo kelių ar kelių dešimčių, bet visas ligas gydančių augalų, kaip ir kitokių vaistų, nėra.
 
Ar šeimos nariai teigiamai žiūri į Jūsų pomėgį augalams? (Jolanta, Ringaudai)
Taip, teigiamai. Tuo labiau, kad augalai yra ne tik pomėgis. Su augalais susijęs ir darbas.
 
Ar daug augalų prisidžiovinate žiemai (pavyzdžiui, arbatoms ruošti)? (Jolanta, Ringaudai)
Nedaug, nes džiovintus vaistinius augalus laikyti galima tik 1–2 metus, retai ilgiau, be to, jiems saugoti reikia ypatingų sąlygų.
 
Ar lengva pažinti augalus? Ar tai taip pat malonu, kaip jais žavėtis, stebėti juos? (Indrė, Radviliškis)
Pažinti augalus sunku ir tam reikia skirti daug laiko, turėti daug kantrybės. Tačiau pažįstamus augalus stebėti ir žavėtis daug maloniau. Kiekvienas nejaukiai jaučiamės pakliuvę tarp pirmą kartą matomų žmonių ir visai kitaip susitikę būrį draugų. Panašiai ir su augalais – daug maloniai matyti ne bevardžius augalus ar nežinomas gėles, bet kiekvieną pavadinti vardu, žinoti jo savybes.
 
Vaistinis augalas saulašarė, įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą, saugomas. Iš šio augalo gaminami lašai nuo kosulio. Kokiu būdu surenkamos saulašarės, ar jos specialiai auginamos? (Ingrida, Palanga)
Lietuvoje aptinkamos 4 rūšių saulašarės. Vienos rūšies saulašarės įrašytos į Raudonąją knygą. Šie augalai kartais naudojami liaudies medicinoje, bet šiuolaikinėje medicinoje naudojamos labai retai, nes yra gerokai veiksmingesnių vaistažolių.
 
Ar tikrai geriausia gydytis vaistažolėmis, augančiomis tik Lietuvoje? (Ingrida, Palanga)
Jeigu yra tokių pačių gydomųjų savybių turinčių vietinių ir kituose kraštuose augančių augalų, pirmenybę reikėtų teikti vietiniams, nes jų lengviau įsigyti, žaliava pigesnė. Jeigu nėra konkrečių savybių turinčių vietinių augalų – reikia vartoti iš kitų kraštų kilusius. Reikėtų vengti iš svetimų šalių atvežamų, kartais net abejotinos vertės ir nežinomų savybių vaistažolių.
 
Ar galima patiems užsiauginti vaistinių augalų? Jei taip, tai kokių ir kokiomis sąlygomis? (Ingrida, Palanga)
Patiems galima užsiauginti labai įvairių vaistinių augalų. Jeigu gerai parinktos auginimo sąlygos, išaugintų vaistažolių kokybė būna geresnė negu surinktų gamtoje. Kiekvienos rūšies vaistažolėms reikia vis kitokių sąlygų. Apie vaistažolių auginimą yra knygų lietuvių kalba. Viena iš jų – „Vaistinių augalų auginimas“.
 
Ačiū ir iki kitų susitikimų!
 
Grįžti į pradžią >>