Apie akcijas ir ypatingus pasiūlymus sužinokite pirmi!
 

Interviu su Robertu Ščesnavičiumi

 
 
Kulinaras ir knygos „Gurmano užrašai“ autorius Robertas Ščesnavičius išrinko įdomiausią klausimą. Jo autore tapo Vida iš Vilniaus (žr. klausimą nr. 5). Sveikiname nugalėtoją! Vidai bus padovanota knyga „Gurmano užrašai“ su autoriaus palinkėjimu ir autografu. Ačiū visiems Knygų klubo nariams, siuntusiems klausimus. Malonaus skaitymo!
 
 
1. Ar atėjęs į svečius galite, susilaikyti nepataręs šeimininkei, kad, pavyzdžiui,  ji kažką ne taip, Jūsų nuomone, padarė ar ne taip pagardino patiekalą? (Jolanta, Ringaudai)

Nemanau, kad atėjus į svečius labai mandagu daryti vienokias ar kitokias pastabas apie vaišes, kurias paruošė šeimininkė, nebent jūs primygtinai norite, kad kitą kartą čia jūsų nebepakviestų. Jei aš noriu ką nors nuoširdžiai patarti maisto gaminimo klausimais, darau tai labai subtiliai ir dažniausiai to prašomas. Kadangi kulinarija yra didelis menas, o aš jaučiuosi esąs to meno atstovas, tai kritikuoti dažniausiai stengiuosi pats save, bet ne kitus kurie turi savo nuomonę apie šį procesą.

2. Ar kolekcionuojate knygas apie maisto gamybą? (Jolanta, Ringaudai)
Taip, turiu nemažą kulinarinių knygų kolekciją ir dažnai jomis naudojuosi  kurdamas savo receptus, tačiau tai ne vienintelis šaltinis, iš kurio galima pasisemti žinių. Pats patiekalo receptas šiais laikais nėra  svarbiausias kulinaro saviraiškos elementas, kur kas svarbesnės individualios patiekalo gamintojo savybės.                                                                                  
3. Kokiu patiekalu vaišintumėte savo uošvienę? (Jolanta, Ringaudai)

Savo uošvę vaišinu pačiais skaniausiais ir nuostabiausiais patiekalais, nes ji tikrai to verta. Na, o klasikinio mąstymo paradigma, jog uošvienė būtinai turi buti menkinama asmenybė, man labai svetima.
4. Kokį kulinarą galėtumėte pavadinti savo autoritetu? (Greta, Kauno r.)

Savo gan lakioje vaizduotėje niekada nekuriu jokių stabų ir autoritetų, nes nemanau, kad tai būtina, tačiau dažnokai žaviuosi įvairiais žmonėmis ir jų unikaliais pasiekimais. Kulinarijos pasaulyje man labiausiai imponuoja tokie meistrai, kaip Alenas Diukasas, Feranas Adrija, Markas Pjeras Vaitas ir daugelis kitų.                                                                                   
5. Gerbiamas Robertai, esu Jūsų gerbėja. Pati, kiek leidžia laisvalaikis, su dideliu malonumu sukuosi virtuvėje. Žinau, kad maistas ne tik ,,pilvo šventė“, bet per jį gali išreikšti emocijas, jausmus. Norėčiau paklausti, kokiais prieskoniais bandytumėte atvaizduoti spalvas (ne spalvine prasme, o skonio ir aromato), pvz., mano nuomone, raudonai tiktų aitriosios paprikos:))   Sėkmingos kloties Jūsų įdomiame darbe. (Vida, Vilnius)

Jūsų klausimas labai įdomus ir Jūs visiškai teisi, jog, tarkim, aitrioji paprika gali simbolizuoti raudoną spalvą ne vien dėl savo pačios raudonumo, bet ir dėl deginančių skonio savybių; melsva spalva gali asocijuotis su vėsinančiu melisų arba pipirmėčių skoniu. Spalvas juk galima užkoduoti skonio pojūčiais, o pojūčius spalvomis – tai įdomus ir intriguojantis procesas.                                                                                   
6. Kaip manote, ar yra kažkokie maisto gaminimo ritualai, kuriais galbūt daugelis netiki, bet Jums jie atrodo būtini geram patiekalui pagaminti? (Auksė, Vilnius)
 
Labai pritariu žymaus rašytojo fantasto A. Klarko nuomonei, kad mokslas ir jo pasiekimai labai siejasi su mistika. Kulinarijoje ir maisto gaminimo mene taip pat daug mistikos ir magiškų dalykų, todėl sėkmę čia lemia ne tik receptai bei patikimos technologijos, bet ir tokie dalykai, kaip menininko charizma, gebėjimas teigiamomis emocijomis koduoti gaminamą maistą, intuicija ir netgi „šeštasis jausmas“. Liaudiškai tai dažniausiai vadinama maisto ruošimu su meile.                                                                             
7. Norėčiau sužinoti, ar Jūs dar jaučiate jaudulį gamindamas naują patiekalą? Ar daug improvizuojate? (Goda, Kaunas)

Kai žmogus daro ką nors tikra ir daro tai labai atsakingai, jis visuomet jaučia jaudulį, nes kūrybinis jaudulys − tai pirmiausiai įrodymas sau pačiam, jog esi nuoširdus. Tačiau visai nebūtina savo jaudulį rodyti kitiems, o ypač visiems, nes tarp jų visuomet atsiras tokių, kurie tavo nuoširdų jaudulį panaudos kaip ginklą prieš tave patį. Na, o be improvizacijų šiuolaikinėje kulinarijoje sukurti ką nors įdomaus ir vertingo tiesiog neįmanoma, juk kulinarijos menas – tai ir yra improvizacijų improvizacija.
8. Koks patiekalas skaniausias Jūsų žmonai? (Tomas, Prienai)

Mes su žmona esame ne tik profesionalūs kulinarai, bet ir gurmanai tikrąja žodžio prasme. Daugeliui gurmaniškumas asocijuojasi su besaikiu prabangių patiekalų valgymu ir arogantišku, smerkiančiu požiūriu į tuos, kurie to nedaro, tačiau taip anaiptol nėra. Tikrasis gurmanas labai retai vartoja žodžius „neskanu“ ir „netinkama“. Išlavinto skonio asmeniui neskanūs produktai beveik neegzistuoja, jis mielai ir su pasigardžiavimu valgo tiek burokėlius, tiek omarų uodegėles, todėl išskirti vieną ar kitą patiekalą kaip mėgstamiausią gan sudėtinga. Šiandien mes dieviname žąsų kepenėlių paštetą su baltaisiais trumais, o rytoj jau šaukiame, jog nieko nėra skaniau nei cepelinai. Žinoma, visuomet būna įvairiausių išimčių ir insinuacijų, tarkime, kai su žmona pietaujame gerame kinų restorane, ji dažniausiai užsisako traškią vištieną. 
9. Kaip Jums kilo mintis parašyti knygą? (Deividas, Panevėžys)

Nežinau, kodėl kiti rašo knygas, tačiau aš jutau didžiulį norą išsakyti savo nuomonę kai kuriais klausimais. Jūs tikriausiai sutiksite su manimi, jog tai mūsų šalyje padaryti nėra lengva, tavęs klausosi tik tada, kai tu ką nors giri ir jam pritari arba kai kalbi visiškas nesąmones, nes tai puiki proga iš tavęs pasijuokti.
10. Ir vis dėlto, kas geresni virėjai − vyrai ar moterys? (Lina, Raseiniai)

Iš tikrųjų sunku pasakyti, vyrai ar moterys geresni virėjai, nes man gyvenime pasitaikė sutikti ir vienų, ir kitų labai aukšto lygio šios srities specialistų. Jei turėsime galvoje, kad ši specialybė yra grynai vyriška ir kad statistiškai tituluotų kulinarų vyrų yra ganėtinai daugiau nei moterų, tai galima būtų teigti, kad vyrai ir yra geriausi.
11. Kas, Jūsų nuomone, moteriai svarbiau: skaniai gaminti ar savo vyrui būti puikia pašnekove? (Lina, Raseiniai)

Kadangi aš maistą su malonumu gaminu ne tik sau, bet ir kitiems, tai man asmeniškai daug geriau turėti puikią pašnekovę nei atsidavusią tarnaitę. Bet kalbant apie kitų žmonių santykius, manyčiau, kad juose turėtų vyrauti partnerystė ir lygiateisiškumas. Nuomonė, kad tik moteris namuose turi gaminti pietus, yra stereotipas ir visiška atgyvena.  
                                                                                            
12. Negaliu net įsivaizduoti Jūsų gebėjimo taip gaminti. Akivaizdu, kad Dievas to Jums davė su kaupu. Kada pasireiškė Jūsų talentas? Kaip sugebate taip greitai pjaustyti daržoves, tai neįtikėtina? Kaip sugebate taip įtikinamai papasakoti apie ruošiamą patiekalą, kad net žiūrint televizijos laidas burnoje darosi skanu? (Toma, Joniškis)
Jei žmogus pajunta, kad Dievas jam kažką davė, tai tuo jis būtinai turi pasidalyti su kitais, kitu atveju dovana netenka ir vertės, ir prasmės. Kai aš supratau, kad turiu gabumų kulinarijos menui, tai stačiai visa galva į ją ir pasinėriau dalydamas save ir savo receptus į kairę ir į dešinę. Kai kas dėl tokio nepateisinamo mano altruizmo iš manęs tik pasijuokdavo, kai kas draskydavosi iš pavydo − atseit viską  reklamuoju ir siaubingai didelius honorarus gaunu. Na, o Jūs štai sakote, kad aš ypač įtikinamai nupasakoju gaminamą patiekalą, ką gi, ačiū Jums už tai, kad tikite mano nuoširdumu, nes tik tokių kaip Jūs dėka mano laida gyvuoja jau vienuolikti metai.
13. Kaip tapti gurmanu? (Erika, Vilnius)

Nelengvą ir ilgą kelią pasirinkote, tačiau labai įdomų ir intriguojantį. Mano patarimas Jums būtų nusipirkti knygą „Gurmano užrašai“, ją atidžiai perskaityti ir manyti, kad pirmas žingsnis jau žengtas.                                                                                  
14. Kurios knygos, Jūsų nuomone, įdomesnės − grožinės ar kulinarinės? (Lukas, Prienai)

Ir vienos ir kitos, nes be grožio kulinarija tiesiog neįtikėtinai nuobodi.                                                                                          
15. Mama nepriverčia manęs skaityti knygų. Tačiau skaitau vieną įdomią knygą, kurią pasiskolinau iš tetos ir visai nenorėčiau grąžinti. Perskaičiau ją nuo pradžios iki galo ir atvirkščiai − tai „Skanu, paprasta, pigu: 500 geriausių „Burda Moden“ receptų“. Norėčiau paklausti, ar Jūs irgi vaikystėje nemėgote skaityti? Tiesa, mano vardas Marius ir man 12 metų, domiuosi gurmanija (kulinarija). Ar sunku būti kulinaru? (Marius, Vilnius)

Kai knygos skaitomos verčiant kitiems, iš to mažai naudos. Jas  reikia skaityti dėl savęs ir savo malonumui. Ir dar svarbiau visuomet jas grąžinti tam, kas suteikė galimybę jas perskaityti. Aš knygas mėgau skaityti nuo vaikystės, todėl dabar būti kulinaru man visiškai nesunku.                           
16. Jūsų receptai ir pagal juos pagaminti patiekalai – tikri meno kūriniai. Kaip jie gimsta Jūsų galvoje, kuo remdamasis kuriate nepakartojamus sudedamųjų dalių derinius?  Ar kurdamas patiekalų receptus jau žinote (jaučiate) pagaminto valgio skonį? (Aistė, Vilnius)
 
Tam, kad kurtum savo receptus ir jiems parinktum sėkmingus produktų derinius, reikia, kad tavo pasąmonė būtų teisingai užfiksavusi daugybę įvairiausių skonių, tada jais lengva manipuliuoti. Gaminant naują patiekalą niekada nesi tikras dėl jo galutinio skonio, tačiau čia ir slypi intriga – didžiausias malonumas.                                                                                         
17. Kas Jus paskatino pasirinkti būtent tokį gyvenimo kelią (patiekalų gaminimas, paskui knyga)? Ar žadate dar kuom nors nustebinti Lietuvos žmones? (Ingrida, Gargždai)

Kadangi esu truputėlį fatalistas ir tikiu mistika, tai, manau, toks gyvenimo kelias yra mano lemtis, na o dėl Lietuvos žmonių stebinimo, – tiesiog nežinau, kartais kitus nustebini visai to nenorėdamas, visko gali būti.                                                                                    
18. Kas Jums iki šiol nepavyksta virtuvėje? (Alina, Vilnius)

Ką lig šiol sumanydavau, viskas pavykdavo, juk profesionalai, jei jiems kas nors nesiseka, visuomet sugeba pasukti reikalus kita linkme. Tai vadinama meistriškumu, kuris neleidžia patirti fiasko. Kolegos, su kuriais dirbu televizijoje, taip pat stebisi, kad per vienuolika metų darbo TV man neteko nepataisomai sugadinti nė vieno patiekalo, bet jie stebisi galbūt todėl, kad aš jiems savo klaidelių ir vaikščiojimo ant bedugnės krašto tiesiog neparodydavau. O kulinarijoje, kaip ir gyvenime, juk visko pasitaiko.

19. Jei keistumėte profesiją, kuo norėtumėte tapti? (Ilona, Vilnius)
Kai buvau jaunas, tokių minčių kartais kildavo, norėjau būti rašytoju, žurnalistu, tapytoju. Tačiau dabar žinau, kad nuo savo pagrindinės profesijos niekur pabėgti nesugebėčiau, per daug ji man prasminga ir brangi. Nors, antra vertus, visas neišsipildžiusias svajones paverčiau savo hobiu ir tai man teikia daug pasitenkinimo.
20. Kokių nesėkmių ar juokingų kuriozų yra pasitaikę Jūsų virtuvėje? (Rasa, Kaunas)

Nežinau ką ir pasakyti apie nesėkmes, nes aš jas labai greitai užmirštu, juk nuo prigimties esu nepataisomas optimistas. Na, o ilgametis mano darbas restoranuose labai jau panašus į vieną ilgą, linksmą ir nesibaigiantį kuriozą.
21. Kokiame restorane Jūs jautėtės geriausiai (darbo sąlygų prasme)? Visi Jūsų siūlomi receptai televizijos laidoje dažnai turi labai nemažai ir gan brangių ingredientų, ar Jūs laikote save elitinio kliento virėju? (Valentina, Kaunas)
 
Per visą savo kulinarinę karjerą teko dirbti ne viename restorane ir praturtinti juos savo buvimu, nes tik geras virtuvės meistras gali restoraną papuošti, o ne atvirkščiai. Darbo sąlygos yra labai svarbios, tačiau ne jos svarbiausios. Savęs nelaikau vien tik elitinių klientų virėju, nors, prisipažinsiu, su tokiais klientais dirbti itin įdomu ir malonu. Esu gan plataus profilio specialistas, todėl dirbu ne vien tik su VIP restoranais, esu atidaręs ne vieną picos ir greito maitinimo restoraną. Žinau, kad yra daug žmonių, kurie nėra neturtingi, tačiau vadovaujasi skurdo filosofija, man atrodo, tai jiems labai trukdo visavertiškai gyventi ir patirti būtiniausius gyvenimo malonumus.
22. Aš visuomet žiūriu Jūsų laidą, man ji labai patinka... Aš pats svajoju tapti tokiu kulinaru kaip Jūs... Norėčiau užduoti tokį klausimą: Kokį patiekalą dažniausiai ruošiate per draugų pobūvius ar šventes? (Edvardas,  Jurbarko r.)

Ačiū, kad žiūrite laidą ir kad ji Jums patinka. Taip pat sveikintina, kad norite tapti kulinaru, tik visur ir visada linkiu būti pačiu savimi, taip greičiau sulauksite sėkmės. Per draugų pobūvius dažniausiai ruošiame teminius vakarėlius: gaminame japoniškus suši, kepame meksikietiškas tortiljas arba verdame ispanišką paelją, kartais net dėvime tu šalių tautiniais drabužiais. Būna labai linksma ir smagu.                                                                                     
23. Ar esate susapnavęs kokį nors naują receptą? (Laimutė, Trakai)

Taip, ne kartą esu sapnavęs, jog gaminu kokį nors ypatingą patiekalą, yra net tekę savo sapnų vizijas įgyvendinti tikrovėje.                                                                                    
24. Kokios tradicijos, susijusios su maistu ir virtuve, Jūsų nuomone, yra tikra nesąmonė ir atgyvena? (Daiva, Venta)

Kiekvienos šalies nacionalinė virtuvė turi gerų ir puoselėtinų tradicijų, tai yra kulinarinis paveldas ir jį reikia saugoti. Tačiau nevertėtų painioti tautinių tradicijų su šiuolaikinės virtuvės tradicijomis, juk mes nedėvime tautinių drabužių bet kada, o tik išskirtinėmis progomis. Šiuolaikinėje virtuvėje, kaip tik laužomos tradicijos ir įvairiausi kanonai, kad būtų sukurtas naujas patyrimas ir nauji pojūčiai, kurie mus gelbėja nuo primityvaus kasdieniškumo.
25. Kokią Lietuvos virtuvę norėtumėte matyti po šimto metų? (Daiva, Venta)

Daug įdomesnę, modernesnę ir pažangesnę, manau, kad taip ir atsitiks, nes šimtas metų ilgas laiko tarpas, o laikas visagalis, jis keičia viską.                                                                                        
26. Kokie produktai gadina lietuvišką virtuvę, o kokie puošia? (Daiva, Venta)
Produktai nieko ir niekada negadina, nes jie visi yra vienodai vertingi. Juos gali sugadinti tik žmonės, netinkamai ruošdami ar saugodami.