Apie akcijas ir ypatingus pasiūlymus sužinokite pirmi!
 

Interviu su Renata Šerelyte

 
 
Rašytoja Renata Šerelytė išrinko įdomiausią klausimą. Jo autore tapo Anastasija iš Kretingos (žr. klausimą nr. 17). Sveikiname nugalėtoją! Anastasija bus apdovanota knygomis „Krakatukų pievelė“ ir „Krakatukų brūzgėlynai“. Ačiū visiems Knygų klubo nariams, siuntusiems klausimus. Malonaus skaitymo!
 
1. Kas skatina Jūsų norą kurti ir tobulėti, padeda išsklaidyti niūrias mintis, atgauti jėgas, kas ta varomoji jėga, įkvėpimo mūza? Kaip vaduojatės nuo įtampos, pašėlusio gyvenimo tempo, lėkimo, skubėjimo. Ar lieka laiko sau? (Silvija iš Raseinių raj.)
Renata Šerelytė (R.Š.): Kurti skatina geros knygos. Geri žmonės. Visokie gyvenimo įvykiai – ir juokingi, ir baisūs. Na, ir, matyt, tai, kad rašymas – tas dalykas, kurį geriausiai moku. O mūza... man mieliau įsivaizduoti Pegasą. Tokį sparnuotą arklį prie rašomojo stalo ( nes man labai patinka arkliai). Nuo įtampos ir nuo streso bandau gelbėtis kaip ir visi žmonės . Bet labiausiai padeda gerų knygų skaitymas ir televizoriaus nežiūrėjimas.
 
2. Ką Jums atnešė naujieji Žiurkės metai? Ar tikite stebuklais? Gal koks stebuklas yra aplankęs ir Jus? (Silvija iš Raseinių raj.)
R.Š. Žiurkės metai tik prasidėjo, taigi dar laukiu, ką atneš. Tikiuosi, ką nors gero. Stebuklais tikėti nelengva, nes stebuklas - sunkus dalykas. Pats gyvenimas yra stebuklas. Kūryba yra stebuklas. Taigi tikiu šiuo stebuklu...
 
3. Tebuvote berods 27-erių, kai pasipylė apdovanojimai už kūrybą. Nebuvo keista? Kaip reagavo artimieji, draugai, pažįstami? Turbūt pasitaikydavo ir užgaulių replikų, kad esate per jauna apdovanojimams? (Kristina iš Kauno)
R.Š. O, pirmieji apdovanojimai pasipylė kur kas anksčiau. Jau vaikystėje. Už sėkmingą debiutą respublikiniame jaunųjų literatų konkurse gavau metalinį J. Janonio bareljefą ir A. Fadejevo „Jaunąją gvardiją“ (ar kas nors bežino, kas tai per kūrinys?). Keista nebuvo. Ir artimieji reagavo normaliai – nei gyrė per daug, nei apsimetė, kad čia nieko ypatingo...O užgaulių replikų buvo ir tada, bus ir ateity. Ar verta dėl to jaudintis?..
 
4. Koks atsiliepimas apie Jūsų kūrybą išliko ilgam mintyse? (Joana iš Panevėžio raj.)
R.Š. Turbūt toks vienas labai kritiškas. Esu jam savotiškai dėkinga (nors iš pradžių labai niršau). Matot, kai kas nors giria, tai labai greit užmiegi ant laurų. O kai kritikuoja – nori nenori turi daryti išvadas. Aišku, jeigu kritika yra  kritika, o ne sąskaitų suvedinėjimas ar priekabių ieškojimas.
 
5. Kaip vertinate dabar rašančius žmones? Kokia buvo Jūsų didžiausia vaikystės svajonė, kuom svajojote būti užaugusi? (Joana iš Panevėžio raj.)
R.Š. Kuo toliau, tuo atlaidžiau žiūriu į rašančius žmones. Nes vis labiau įsitikinu, koks tai nedėkingas, sunkus darbas. Kaip jautriai rašantieji priima kritiką. (Net gaila kartais jų, kai kokie aršūs kritikai užsipuola). Tačiau šiuo atžvilgiu turiu omeny rašytojus mėgėjus. Profesionalų - negaila. Nes koks iš profesionalo rašytojas, jeigu skaitant jo knygas darosi žmogaus gaila... Vaikystėje būti norėjau ir pardavėja, ir dainininke, ir mokytoja, ir dar kaži kuo, ar net kosmonaute ... Atrodo, dar konduktore. O kad būsiu rašytoja, tai atrodė taip natūralu, kad net neįdomu buvo.
 
6. Kas sunkiausia Jūsų, kaip rašytojos, gyvenime?(Parašyti knygą, leidyba ar knygos likimas?) Aš norėčiau rašytojai palinkėti ilgų kūrybingų metų ir daug skaitytojų, kurie skaitytų Jūsų kūrinius. Ačiū už atsakymus. (Joana iš Panevėžio raj.)
R.Š.
Rašytojas – toks pat žmogus, kaip ir kiti. Taigi ir sunkumai jo tokie patys. Ir ligos užpuola, ir melancholija, ir piktumas, ir ant valdžios paburbėti norisi... Bet turbūt blogiausia, kai jautiesi, jog tavo darbas niekam nerūpi, niekam neįdomus... Nevertinamas. O valdžia žiūri į tave kaip į nereikalingą visuomenės dalį.
 
7. Kiekvienas Jūsų knygos veikėjas - žavi asmenybė, ar jie turi savo prototipus? O gal ir patys vardai turi savo istorijas? (Jurgita iš Vilniaus)
R.Š. Taip, galima sakyti, kad turi. Kai kurie. Tačiau veikėjai - tik dalis prototipo. Daug ką sukuria rašytojo fantazija. O vardas veikėjui toks svarbus, kad ilgai galvoju, prieš suteikdama jį personažui. Arba suteikiu iškart. Impulsyviai. Nes žinau, koks jis turi būti. Nuojauta tokia – poetinė...
 
8. Kokia vaikystės knyga Jus palydėjo į rašytojos kelią. Ar tą knygą turite savo bibliotekoje? (Nijolė iš Vilniaus)
R.Š. Tų vaikiškų knygų buvo tiek daug ir įvairių, kad tikrai negaliu vienos išskirti. Nors vieną galiu paminėti. Tai lenkų rašytojo K. Makušinskio „Dvejetas tokių, kur mėnulį pavogė“. Buvo netgi lenkų filmas tokiu pavadinimu, ir jame, beje, vaidino broliai Kačinskiai, kai buvo dar maži...
 
9. Kaip pati vertinate filmą apie Jus „Sapno siūlas“? Ar jis pateisino lūkesčius? (Lina iš Kuršėnų)
R.Š. „Sapno siūlą“ laikau režisierės sumanymu, jos idėja, taigi nenorėjau filmavimo metu (ir po jo) kažką taisyti, kištis... Tačiau pati sau šiame filme atrodau pernelyg protinga ir neįdomi. Per daug šneku. Dabar manau, kad filmo struktūra galėjo būti visai kitokia. Tarkim , tikrai kaip sapno. Kad būčiau jame ...na, galbūt keista, trenkta, nesuprantama, tačiau – ne tokia statiška. Bet šiaip esu labai dėkinga Agnei Marcinkevičiūtei – už  jos viziją, už bendradarbiavimą ir už bendravimą.
 
10. Kam smagiau kurti: vaikams ar suaugusiems? (Lina iš Kuršėnų)
R.Š.
Smagiau kurti vaikams. Nes nereikia visokių „filosofijų“. Bet tai tikrai nereiškia, kad „smagiau“ reiškia „lengviau“. Pakankamai sunku rašyti vaikams. Nes labai greitai pajuntamas bet koks dirbtinumas.
 
11. Kaip manote, ko labiausiai trūksta šiuolaikinių rašytojų knygose? (Lina iš Kuršėnų)
R.Š.
Man atrodo, kad šiuolaikinių rašytojų knygoms labiausiai trūksta to genialaus paprastumo, kuris įkūnija tikrą meistriškumą. Dar pasigendu gero humoro ir stiliaus jausenos.
 
12. Kokiu posakiu vadovaujatės, kai būna labai sunku? (Lina iš Kuršėnų)
R.Š. „Būna ir blogiau“.
 
13. Kokiems vaikams dažniausiai rašote knygas, kokiems skiriate savo kūrinius? (Rasa iš Marijampolės)
R.Š. Knygas rašau visiems vaikams, kurie skaito knygas. Visiems, kuriems knyga - ne tik pramoga, bet ir draugas. O gal net – savotiškas stebuklas ...
 
14. Iš kur kilo mintis rašyti apie Krakatukus? (Dominyka iš Kauno)
R.Š.
Krakatukai – tai tokios raudonos apvalios uogos, gudobelių uogos. Mėgau jas valgyti vaikystėje. Jos labai sveika širdžiai. Vadinome jas „krakatūzais“. Iš čia ir kilo pavadinimas – krakatukai.
 
15. Ar dar sulauksime panašių knygų kaip „Krakatukų pievelė“ ir „Krakatukų brūzgėlynai“ ateityje? (Aistė iš Vilniaus)
R.Š.
Taip, tokių knygų tikrai turėtų būti – aš bent pati to labai norėčiau.
 
16. Koks mėgstamiausias Jūsų knygos veikėjas Jums pačiai? (Margarita iš Panevėžio)
R.Š. O, jų iš tiesų per daug, kad galėčiau dabar suminėti ... Jeigu imtume kad ir „Krakatukų pievelę“ - tai ir Buntė, ir didžiaausė senė, ir jūrų kiaulytės...Be to, kai kurių veikėjų reikia ir nekęsti. Šitų man kartais dėl to būna gaila...
 
17. Klausimus sugalvojo mano vaikai: kaip Jums išeina taip gerai galvoti? Kodėl knygos pagrindinio veikėjo vardas Tešlius? Kaip sugalvojote knygų pavadinimus? Kiek Jums buvo metų, kai parašėte pirmąją knygą? (Anastasija iš Kretingos)
R.Š.
Kad gerai galvotųsi, reikia valgyti daug žuvies, na, aišku, ir saldumynų. Taip ir darau, bet mano amžiaus rašytojai jau nebegalima valgyti tiek saldainių, kiek suvalgydavau vaikystėje (iškris dantys, o ir sustorėsiu klaikiai). Na, o tešlius, jei pastebėjote, tai nėra vardas, vargšas žmogutis visai neturi vardo - tai tas pats, jei koks nors Reksas vadintųsi tiesiog „šuo“. Nelabai jau gražu iš rašytojos pusės, bet ką padarysi... Knygų pavadinimus sugalvoju, kai ateina mūza – be jos  pagalbos būtų tikrai sunku.Na, o pirmą knygą parašiau, kai man buvo vienuolika metų, tik ji nebuvo išleista, o paskui ją netikėtai sunaikino nenumatytos aplinkybės (atrodo, močiutė pakuroms panaudojo).
 
18. Kokią jūsų parašytą knygą rekomenduotumėte perskaityti 16-17 metų paaugliams? (Viktorija iš Vilniaus)
R.Š. Na, kiekvienas paauglys - be galo individuali asmenybė, kiekvieno poreikiai – labai skirtingi. Ir skoniai, be abejo, skiriasi. Taigi tiesiog siūlyčiau skaityti tai, kas patinka. Kad skaitymas taptų įpročiu. O skonį galima išsiugdyti. Pamažu.
 
19. Kokioje atmosferoje mėgstate rašyti, jus žavi rami atmosfera ar chaosas? (Sandra iš Alytaus)
R.Š. Rašymui reikalinga ramybė. Ir išorinė, ir vidinė. Labiausiai trukdo pyktis. Piktam prie rašomojo stalo geriau nesėsti. Paskui skaitytojas beskaitydamas klaikiai susinervins, o gal net svies knygą į sieną.
 
20. Kokia žodžio „krakatukai“ etimologija? (Jurgita iš Kauno)
R.Š. „Krakatukai“ – tai „ krakatūzai“, o šie reiškia ne ką kita, kaip gudobelių uogas.
 
21. Ar knygas rašote savo malonumui? Ką Jums reiškia rašymas? (Agnė iš Vilniaus)
R.Š. Turbūt savo malonumui. Nes jeigu rašytojui nemalonu rašyti, tai kaip skaitytojui bus smagu skaityti? Rašymas man – visų pirma malonumas, na, ir , be abejo, darbas. Atsakingas. Ir dirbu jį kasdien.
 
22. Ar svajojate, kad pagal Jūsų knygas būtų statomi filmai? (Rasa iš Kuršėnų)
R.Š. O, aišku, norėčiau. Bet ar tai nebus filmai, iš kurių išsibėgios visi žiūrovai? Arba užmigs bežiūrėdami?.. Šitai baugina. ..
 
23. Kaip vertinate apkalbas? Kai tapote žinomu žmogumi, kaip Jūs priėmėte padidėjusį nepažįstamų žmonių dėmesį? (Lina iš Raseinių)
R.Š. Apkalbos egzistuoja ir egzistuos, kol egzistuoja žmogus. Tai tokia savotiška bendravimo forma, labai priimtina, sakyčiau, didelei daliai žmonių. Mat žmonės labai smalsūs. Na, o žmonių dėmesio aš(ačiū Dievui) nesusilaukiu tiek, kad jau reikėtų samdytis apsaugą. Kartais nusibosta kvaili žurnalistai. Ir tiek.
 
24. Po egzamino dvyliktoje klasėje iš pradžių Jus smerkiau, gal labiau pykau, kam tokį tekstą įdėjo į egzaminą. Vėliau ėmiau Jumis domėtis, kol galiausiai man ėmė patikti tai, kaip rašote vaikų knygų apžvalgas. Galiausiai, kai tiek daug perskaičiau, kilo klausimas. Vienas vienintelis. Vertinate įvairiausių leidyklų išleistas knygas, nemažai Jūsų kritikos susilaukė tiek Haris Poteris, tiek kitos ,,Alma littera“ knygos. O štai dabar leidykla išleidžia jau antrąją Jūsų knygą, kaip paaiškintumėte savo fenomeną? (Arminas iš Zarasų)
R.Š. Aha, klastingas klausimas. Na, buvo, kad peikiau kai kurias „Alma littera“ leidyklos leidžiamas knygas, bet juk nemažai jų ir įvertinau. O visa tai vadinama kritika. O kai šiandien aplinkui toks baisus knygų srautas, kad daugelis knygų lieka apskritai nepastebėtos, geriau kritiška kritika nei jokios. Tai va. Man atrodo, kad ir „Alma littera“ leidykla tai puikiai supranta.
 
25. Ar tikėjotės, kad jūsų knyga pateks į geriausiųjų knygų penketuką? (Gabrielė iš Biržų)
R.Š. Ne, nesitikėjau. Bet nieko. Paskui apsiraminau. Tačiau nieko gero iš to penketuko – tik garbėtroška apninka...
 
26. Papasakokit apie savo svajones, vaizduotę... Ką darytumėte jei dabar galėtumėte pasiekti dangų, išpildyti svajones? (Gabrielė iš Biržų)
R.Š.
Svajones vertinu labai blaiviai. Nes nėra nieko liūdnesnio, kaip nepasiekiama svajonė. Trokštu gyventi ramiai, garbingai, gražiai. Dirbti mėgstamą darbą. Džiaugtis kiekviena gyvenimo smulkmena. Kad šeima, artimieji būtų sveiki ir laimingi. Argi to maža?
 
27. Ar sunku buvo išleisti savo pirmąją knygą? (Gabrielė iš Biržų)
R.Š. Ne, nesunku. Ją išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, remiama Kultūros ministerijos (serija „Pirmoji knyga“, ši serija leidžiama ir dabar). Autorei nekainavo nieko. Atrodo, netgi honorarą gavau.
 
28. Ar Jums vaikystėje sekėsi matematika? Jūs tapote rašytoja, Jūs turėtumėte išmanyti lietuvių kalbą. Ar tai tiesa? (Gabrielė iš Biržų) 
R.Š.
Oi, su matematika vaikystėje buvo prastai. Esu gavusi tiek dvejetų, kad gėda prisipažinti... Užtat sekėsi lietuvių kalba ir literatūra. Jūs labai įžvalgi.
 
29. Kam skyrėte knygas „Krakatukų pievelė“ ir „Krakatukų brūzgėlynai“? (Gabrielė iš Biržų)
R.Š. „Krakatukų pievelę“ ir „Brūzgėlynus“ skiriu vaikams. Ir savo, ir visiems kitiems. Ir dar – savo vaikystei, tam metui, kai pati buvau maža ir kiekviena gera knyga man būdavo įvykis.
 
30. Ar Krakatukų pievelė stebuklinga? Ar gali ji išpildyti visas svajones? Ar pati perskaičiusi šią knygą jaučiate šiurpuliukus, ar džiaugsmą? (Gabrielė iš Biržų)
R.Š. Be abejo, stebuklinga. Ir svajones pildanti. Jeigu tos svajonės nėra per daug didelės pavyzdžiui, norite nuo dangaus mėnulio.
 
31. Ar „Krakatukų brūzgėlynuose“ yra naujų veikėjų? Ar bus išleista trečia dalis? (Rimvydas iš Telšių raj.)
R.Š. „Krakatukų brūzgėlynuose“ tikrai yra naujų veikėjų, ir sakyčiau, kad gana modernių, įnešančių naujų vėjų – tai Anyžius ir Pipiriukė. Ir dar daug daug naujų – ir baisių, ir juokingų. Gal greičiau – juokingų... O trečia dalis... labai galimas daiktas, kad ji bus parašyta.
 
32. Kuri Jūsų knyga yra perkamiausia? (Eglė iš Vilniaus)
R.Š. Turbūt „ Krakatukų pievelė“. Taip manyčiau.
 
33. Kaip Jums pavyksta nesusirgti žvaigždžių liga? Koks Jūsų hobi ir laisvalaikis, ar galite sau leisti pramogauti, kokios tos pramogos? (Žygimantas iš Raseinių raj.)
R.Š. Tai kad aš nesu žvaigždė. Tai ir tokia liga negresia ( tfu tfu tfu...). Hobis?.. Kad gal neturiu. Negi mezgimą laikysi hobiu, jei mezgu kartą per metus? Laisvalaikiu skaitau, einu su šuniuku pasivaikščioti. O pramogos... hm... ką tai reikštų? Bijau, kad vienintelė pramoga, kurią sau leidžiu - išsinuomoju kokį gerą filmą iš videotekos (praėjusį kartą tai buvo T. Burtono „Mirusi nuotaka“ – cool filmas). Kartais mėgstu pagaminti kokį ypatingą patiekalą (kurį pati ir suvalgau, nes visų šeimos narių skoniai labai skiriasi).
 
34. Ką patartumėt 15-mečiams, kurie labai nori tapti suaugusiais. (Žygimantas iš Raseinių raj.)
R.Š.
Neskubėk ir būsi pirmas.


Grįžti į pradžią >>