Namų taisyklės

1-10 11-14

reda, 2012 01 18 09:46 Komentaro vertinimas: 0

apie autizma papasakota daug, juo labiau,kad mano vienu pazistamu berniukas sia liga serga.Gal net Aspergerio sindromas jam galetu buti diagnozuotas,nes elgiasi lygiai taip pat kaip knygoje pavaizduotas Dzeikobas. Beda ta,tik kad tevai neigia,kad ju sunus turi kazkokia negalia,todel jo negydo ir i pastebejimus - gal jusu vaikas autistas? jei atsauna,kad gal tu pats debilas? Bet cia jau atskira istorija. O norintiems daugiau apie sia liga suzinoti knyga tikrai issamiai tai apraso.Deja,detektyvine linija nuvyle.o pabaiga man taip ir liko neaiski,galima siai knygai sugalvoti dar bent tris pabaigas ir visos jos atrodysteisingos.

Aušra, 2011 11 06 18:06 Komentaro vertinimas: -1

O man pasirodė kiek ištemptas siužetas. Taip, apie Aspergerio sindromą, juo sergančius ir jų artimųjų išgyvenimus labai daug informacijos, ypač kai Lietuvoje apie tai mažai kalbama. Tačiau detektyvinė linija labai jau nuspėjama.

Toma, 2011 09 13 22:35 Komentaro vertinimas: 0

Labai informatyvi knyga, man labai patiko. Tikrai verta demesio tiems zmonems, kurie nieko nera girdeje apie autizma.Kalbeti apie si sutrikima reiketu zymiai daugiau, ypac Lietuvoje, nes ne nevisi medikai ar pedagogai is vis zino kas tai yra. Pati auginu toki berniuka, todel galiu pasakyti, knygoje gvildenamos problemos griebia uz sirdies. Tikrai vertas demesio kurinys.

ilona, 2011 08 04 12:39 Komentaro vertinimas: 0

Labai įdomi knyga. Prikaustanti dėmėsį iki pat pabaigos, kuri, beje, nenuspėjama. Labai daug informacijos apie autizmą, ji nėra sausa, o pateikta įvairių žmonių lūpomis. Negalėjau atsitraukt. Labai buvo įdomu, kad knygos tokios skirtingos - prieš tai skaityta "Kita širdis" visai nesudomino, nors dėl azarto nuo pusės tik perverčiau.

Agnė, 2011 07 24 12:03 Komentaro vertinimas: +1

Skaičiau visas Jodi Picoult knygas. Visos - super, o ypač šita ir „Devyniolika minučių“. Greičiau išverstų kitas, lauksim :)))

Kamile, 2011 07 18 13:14 Komentaro vertinimas: +3

Knyginio Dzeikobo gaila. Bet ar mokame atjausti, suprasti Kitokius zmones, esancius salia musu?

Aspergerio sindromas, 2011 07 05 02:06 Komentaro vertinimas: 0

Labai įspūdinga knyga, nes mane labai domina Aspergerio sindromas. Tačiau vaizduojama perdėtai, kad būtų dar įspūdingiau. Aspergerio sindromas vaizduojamas neperdėtai ir realistiškai knygoje "Kitų kalba", tačiau dėl to ta knyga nėra tokia įspūdinga kaip ši.
Aš pati turiu Aspergerio sindromą. Kai buvo jis man diagnozuotas, tai mane gerokai sukrėtė. Buvo sunku susitaikyti su šiuo faktu. Dėl to labai susidomėjau Aspergerio sindromu ir pati ėmiau rašyt knygas apie jį. Savo knygose taip pat vaizdavau aspergeriškas savybes gan perdėtai. Buvo įdomu, kaip tęsis knygos veiksmas, veikėjams turint šitokias savybes, kaip jie išgyvens, kaip jie išsisuks. Ir dar galvojau, jeigu jie turi tokias perdėtas savybes ir kažkaip gyvena, tai aš tuo labiau sugebėsiu. Žodžiu, knygų rašymas buvo kaip "repeticija" realiam gyvenimui :)) nu jeigu ką domina, tai galit paskaityt mano puslapį normalumas.blogspot.com

judita, 2011 06 07 11:16 Komentaro vertinimas: -3

yra puiki, Bukerio premija apdovanota knyga apie autiazma, ir ne tik ji. tai Mark Haddon "The curious incident of the dog in the night time". rekomenduoju Arnoldui ir visiems mastantiems skaitytojams.

Arnoldas, 2011 06 06 18:10 Komentaro vertinimas: +7

Daugeliui mūsų žodis „autizmas“ pirmiausiai asocijuojasi su režisieriaus Bario Levinsono keturis Oskaro apdovanojimus pelniusiu filmu „Lietaus žmogus“. Prisimenate: jaunas, arogantiškas verslininkas Čarlis (akt. Tom Cruise), ir jo mirusio tėvo „palikimas“, visur iš paskos tursenantis autizmu sergantis brolis Reimondas (akt. Dustin Hoffman). Vėliau sekė ir kiti filmai („The black baloon“ (2008), „Adam“ (2009), pasakojantys apie lengvesne ar sunkesne autizmo forma sergančius žmones, bet „Lietaus žmogus“ buvo pirmas, suteikęs bent kiek minimalių žinių apie šį sindromą. Naujausią rašytojos Jodi Picoult knygą „Namų taisyklės“ būtų galima priskirti prie tokių knygų, kurios bene pirmą kartą taip atvirai nagrinėja šią opią problemą ir suteikia maksimumą vertingų ir įdomių žinių apie žmogaus autistinį smegenų vystymosi sutrikimą, Aspergerio sindromą. Rašytoja pasitelkia jau gerai išbandytą siužetinį receptą, kurį dažnai naudoja ir kitose savo knygose: kokia nors sunkia liga sergantis vaikas, nedarni šeima, painus nusikaltimas (į kurį įtraukiami visi šeimos nariai), ir ilgas teisminis procesas. Kaip „Kitoje širdyje“, „Trapume“ bei kitose šios autorės knygose, visi įvykai pateikiami penkių skirtingų žmonių akimis. Siužeto centre - vidutinė amerikiečių Hantų šeima, gyvenanti Vermonto valstijoje, Taunsendo miestelyje. Motina Ema dirba namuose (atsakinga už patarimų skiltį vietiniame laikraštyje), tėvas Henris, seniai sukūręs kitą šeimą gyvena Čikagoje, ir retai matosi su savo sūnmis Teo ir Džeikobu. Jei Teo netvarkingas, smalsus paauglys, mėgstantis pasižvalgyti po svetimus butus ir svajojantis apie normalią šeimą, tai brolis Džeikobas, visiška jo priešybė. Tai nepaprastas vaikas, balansuojantis ties genialumo ir beprotybės riba. Jis - autistas, turintis smegenų vystymosi sutrikimą, Aspergerio sindromą. Džeikobas negali pakęsti glamžomo popieriaus garso, triukšmo, ryškių šviesų, dienotvarkės pasikeitimų, prisilietimų, palaidų plaukų, lyginių skaičių ir daugybės kitų, mums visiškai įprastų, bet nepaprastai erzinančių Džeikobą dalykų. Jeigu kuris nors punktas yra pažeidžiams, tai sukelia jo nežabotą įniršį, kurį nuslopinti gali tik jo mama Ema. Bendraamžiai jo nesupranta, laiko keistuoliu, ar net bepročiu. Pats Džeikobas nori bendrauti su bendraamžiais, bet nesugeba. Jis stengiasi būti kaip visi, bet nemoka, nesupranta žmonių mimikos, kūno kalbos, balso intonacijų. Džeikobas vaikšto su ausinėmis, tarsi norėdamas pasislėpti nuo jį užgriuvusios garsų-šviesų kakofonijos, triukšmo, bendraanžių patyčių ir kitų pasaulio negandų. Savo būseną jis apibūdina tarsi „būčiau persikėlęs į Lietuvą, nemokėdamas lietuviškai“. Dar Džeikobas turi beprotišką aistrą – jis domisi kriminalistika ir nepraleidžia nė vienos nors ir matytos „Kovotojų su nusikaltimais“ serijos, dažnai išaiškindamas televizinius nusikaltimus anksčiau už jų herojus detektyvus. Tačiau būtent liguistas Džeikobo domėjimasis kriminalistika ir pridaro Hantų šeimai daugiausia rūpesčių. Kad gyvenimas įgautų kažkokius apibrėžtus rėmus taip reikalingus tokio tipo žmonėms kaip Džeikobas, yra sukuriamos namų taisyklės, kurių nedera pažeisti ir privalu visada laikytis: sutvarkyti ką sujaukei, visada sakyti tiesą, du kart per dieną valytis dantis, nevėluoti į pamokas ir rūpintis broliu, nes jį turi tik vieną. Rūpestis broliu, bus antroji priežastis, suskaldžiusi šeimą dėl įvykusios skaudžios nelaimės – Džeikobo socialinio bendravimo įgūdžių ugdymo mokytojos Džesės Ogilvi dingimo ir mirties. Knygoje iškeliama visa eilė klausimų, į kuriuos nėra taip paprasta atsakyti. Ką reiškia būti kitokiam šiuolaikinėje visuomenėje? Kokias problemas ir dilemas turi išspręsti šeima, kurioje yra autizmu sergantis vaikas? Su kokiais teisinės sistemos nesklandumais susiduria žmogus, turintis bendravimo sunkumų. Ir galiausiai, ar jūsų vaikas gali nužudyti žmogų, kurį nuoširdžiai myli, ir kuriuo besąlygiškai pasitiki ? Įdomu tai, kad siekdama tikroviškumo, Jodi Picoult knygos rankraštį duodavo skaityti Aspergerio sindromu sergančiai mergaitei, kuri žaibiškai perskaitydavo tekstą ir liepdavo taisyti tikrovės neatitinkančias vietas.Jos pasakojimai, mintys, svajonės bei asmeniniai išgyvenimai, labai padėjo autorei kuriant knygą. Knyga yra labai informatyvi, įtraukianti į netikėtų įvykių verpetą, su netikėta atomazga ir „grišemišku“ kvapeliu. Tad jeigu kartais jus kas nors netikėtai suerzins, garsiai triukšmaus ar ims suokalbiškai šnabždėti jums už nugarų - nusiraminkite, užmerkite akis, ir nūniuokite seną Bobio Marlio dainą „Taip, aš nušoviau šerifą, bet juk savigyna tai...“ Turėtų padėti.

Vyta, 2011 06 06 15:38 Komentaro vertinimas: +1

Skaičiau autorės knygas "Devyniolika minučių", "Mano sesers globėjas" ir šią. Tikrai labai patiko, na, vėl tematika su teismais susijusi, tačiau man tokios patinka. Informatyvi knyga - ne vien jausmams sužadinti skirta. Puikiai supažindina su autizmu, kriminalistika. Apskritai tai jautri knyga. Verta perskaityti.

1-10 11-14

Prašome užpildyti laukus, pažymėtus *