Apie akcijas ir ypatingus pasiūlymus sužinokite pirmi!
 

Interviu su L.Januškevičiumi

Dendrologas L. Januškevičius: „Grožis sode reikalauja ne tik intuicijos, bet ir žinių“
 
Vieniems sodo darbai – malonumas, kitiems – būtina rutina, tretiems – proga išreikšti savo kūrybinius gebėjimus. Visgi, neabejingi dekoratyvinei sodininkystei dažnai pripažįsta, kad vienąkart gautas prastas patarimas gali nulemti nesėkmes bandant pasiekti augalijos harmoniją sode ir paskatino manyti, kad žaliųjų erdvių kūrimą galima patikėti tik profesionalams.  

Keisti požiūrį paprastesniu siūlo vienas iš Lietuvos dendrologų draugijos steigėjų, buvęs ilgametis jos pirmininkas, Baltijos šalių dendrologų asociacijos ir Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos narys dr. Laimutis Januškevičius.

Naujausioje leidyklos „Alma littera“ išleistoje knygoje „Medžiai ir krūmai aplinkai puošti“ jis sistemingai pateikia praktinę informaciją, naudingą tvarkantiems nuosavų namų aplinką, besikuriantiems užmiesčio sodybose bei tiems, kurie nori vienu ar kitu augalu pasidžiaugti nekurdami įmantraus parko. Pokalbyje su knygos autoriumi – pasvarstymai apie sodininkystės madas, dažniausiai lietuvių daromas klaidas ir apie tai, ko šiandien pasigenda senosios kartos sodininkystės entuziastai.

Statistika skelbia, kad Lietuvoje sodininkyste užsiima daugiau nei pusė šalies gyventojų. Kokias tendencijas matote Jūs – ar sodų ir sodybų kraštovaizdžiui dailinti tautiečiai skiria daugiau dėmesio, ar dažnam sodas vis dar išlieka tik daržovių ir vaismedžių auginimo vieta?

Lietuvoje dekoratyvinės sodininkystės tradicijos puoselėjamos gana seniai. Prie to daug prisidėjo dar sovietmečiu įsikūrusi Lietuvos sodininkų draugija, kurios iniciatyva buvo reguliariai organizuojami gražiausiai tvarkomų šalies sodybų ir tuometinių kolektyvinių sodų konkursai, organizuojamos išvykos bei ekskursijos ne tik po Lietuvos, bet ir po kaimyninių šalių gražiausiai tvarkomas sodybas, parkus bei kitus dekoratyvinius želdynus.

Šios tradicijos daugiau ar mažiau puoselėjamos ir dabar. Tautinio atgimimo laikotarpio privalumas – gerokai praturtėjęs dekoratyvinių medžių ir krūmų sodmenų asortimentas. To priežastis – laisvas sodmenų importas iš Vakarų Europos šalių medelynų. Visgi, pastebime ir neigiamų tendencijų – dažnas sodininkų bendrijų narys daugiau domisi ne dekoratyviniais medžiais bei krūmais, bet augalais, teikiančias praktinę naudą – vaismedžiais, vaiskrūmiais, vitamininiais augalais...

Priešinga tendencija pastebima tvarkant individualias sodybas – jos tapo prabangesnės, gerokai turtingesnės augalų. Projektuojant jų aplinką neretai į pagalbą pasitelkiami profesionalūs kraštovaizdžio architektai, užsakomi specialūs projektai, jiems įgyvendinti ir prižiūrėti skiriamos gana didelės lėšos. Kita vertus, mes, senesnės kartos dekoratyvinės sodininkystės entuziastai, labai pasigendame to be galo šilto bendravimo ir bendradarbiavimo, kuriuo tiesiog spinduliuodavo pokario laikotarpio sodininkai mėgėjai.

Naujausioje savo knygoje „Medžiai ir krūmai aplinkai puošti“ daug dėmesio skiriate praktiniam augalų pritaikymui. Visgi tikriausiai sutiksite, kad kraštovaizdžio dizaino tendencijos kinta pakankamai greitai. Ar tie sodininkystės principai, kuriais dalijatės jūs, yra esminiai ir atsparūs laikui?

Be abejonės, laikui pavaldūs esame ne tik mes visi, bet ir mūsų darbai. Tačiau atskiri kraštovaizdžio architektūros stiliai ir dekoratyvinės sodininkystės tradicijos jau puoselėjamos tūkstantmečius, atskirais laikotarpiais juos laikinai primirštant ir, praėjus kiek laiko, vėl prie jų sugrįžtant. Tai pasakytina apie renesansinių, barokinių ir peizažinių sodų bei parkų kūrimo tradicijas, kurioms, be abejonės, įtakos turėjo ir Senovės pasaulio geometrinio plano sodų kūrimo patirtis – Senovės Persijos imperijos, Antikos Graikijos, Senovės Romos imperijos, Kinijos.

Taigi populiariai galima būtų pasakyti, kad neretai „nauja yra... gerai pamiršta sena“. Dekoratyvinės sodininkystės madoms ir tradicijoms tai ypač tinka. Kalbant apie pačią knygą, reikėtų pasakyti, kad joje pagrindinis dėmesys skiriamas ne dekoratyvinės sodininkystės madoms ir tradicijoms, o dekoratyvinių medžių ir krūmų asortimentui. Žinoma, bėgant laikui pastebimai keičiasi ir jis – tampa turtingesnis įvairių dekoratyvinių medžių bei krūmų veislių. Tai ypač pasakytina apie tokias dekoratyvinei sodininkystei svarbias augalų grupes kaip rododendrai, rožės, alyvos... Bet išeitis siekiant „pasivyti madas“ yra paprasta – po kelerių metų... rašyti naują knygą!

Puošnių žaliųjų erdvių kūrimui reikia ne tik laiko, bet, matyt, ir pinigų. Ar dekoratyvinė sodininkystė – brangus užsiėmimas?

Dekoratyvinė sodininkystė plačiąja prasme iš tikro gana brangus užsiėmimas. Bet juk tam, kad pasidžiaugtum vienu ar kitu augalu, nebūtina kurti parką ar barokinį sodą! O dekoratyvinių medžių ir krūmų sodmenys ir netgi tokių retų egzotinių rūšių, kaip dviskiautis ginkmedis, magnolijos ar gelsvažiedis tulpmedis kainuoja tikrai nebrangiai. Taigi dekoratyvine sodininkyste ir jos rezultatais galime džiaugtis kiekvienas – belieka tik tam pomėgiui skirti laiko ir, beje, gana nemažai.

Estetinių sodo ar sodybos aplinkos idėjų įgyvendinimas itin subjektyvus, tad dažnas naudojasi „pasidaryk pats“ principu. Kokias pagrindines dekoratyvinės sodininkystės klaidas daro lietuviai?

Dažniausiai pasitaikanti klaida šalies dekoratyvinės sodininkystės praktikoje – grožis bandomas kurti vadovaujantis intuicija, užmirštant kad tam reikalingos ir žinios. Beje, ši klaida būdinga ne tik lietuviams. Kokia būtų išeitis? Manau, kad dažniau reikėtų konsultuotis su profesionaliais dendrologais, kraštovaizdžio architektais, bendrauti tarpusavyje ir, be abejonės, daugiau skaityti šiems klausimams skirtą literatūrą, kurios šiandien tikrai nestinga. Beje, tai daryti taip pat reikėtų apgalvotai, nes nemažai leidinių yra verstiniai ir, neretai, skirti švelnesnio Vakarų ir netgi Pietų Europos klimato šalims.

Ar jūsų knyga skirta norintiems tokių klaidų išvengti?

Vienas iš pagrindinių knygos privalumų tas, kad informacija apie augalus joje pateikiama labai glaustai, akcentuotai ir lengvai surandama, ko pasigendama daugelyje panašaus pobūdžio leidinių. Manau, kad praktinėje veikloje labai pravers ir diferencijuotos pagal augalų dekoratyvines ir architektūrines savybes bei panaudojimą želdynuose lentelės.


 
Grįžti į pradžią >>