Apie akcijas ir ypatingus pasiūlymus sužinokite pirmi!
 

Interviu su knygos IEŠKAI DARBO autoriais

Kviečiame paskaityti knygos „Ieškai darbo“ autorių atsakymus į jūsų klausimus!
 
     
 
       
 
Ką manote apie tokį darbo paieškos būdą – būdama studente siunčiau daug CV į įmones, kuriose net nenorėdavau dirbti, pakviesta džiaugdavausi, nes tai buvo puikus „trainingas“, o kai nuėjau į tą vietą, kur labai norėjau, – darbą gavau. (Ugnė)

Girėnė: Esi šaunuolė. Ką dar čia galima manyti? Padarei viską kaip reikia: stengeisi, treniravaisi ir turi norimą rezultatą. Sveikinu.

Ir dar... ką rašyti tame motyvaciniame laiške – nuobodūs sakiniai, kokia aš kompetentinga ir t. t. net pačiai džiaugsmo neteikia, o kai prirašai, kad kvieti puodelio kavos – neskambina :D (Ugnė)

Girėnė: Tai nerašyk nieko... Arba paklausk savęs: „Jeigu būčiau darbdavys, ką norėčiau pamatyti svajonių kandidato motyvaciniame laiške?“ Ar tai, koks jis kvalifikuotas ir dar visoks koks
„copy-paste“ iš įvairiausių patarimų skyrelių? Ar kad kažkas su tavim kavos išgerti nori? Nemanau. Va kai rasi atsakymą, parašyti motyvacinį laišką nebebus sunku ir nuobodu.

Mano draugas puikus specialistas ir turi reikiamos darbo patirties, puikiai pasirodė per darbo pokalbį, vadovai sakė, kad jis atitinka visus keliamus reikalavimus ir puikiai tiktų  šiam darbui. Paskutiniame atrankos etape liko jis ir studentas be patirties. Pasamdė studentą. Kaip tai paaiškinti? (Giedrė)

Girėnė: Manau, kad atsakymas paprastas, nors galbūt ir nuskambės grubiai. Manau, kad geriau pagalvoję, darbdaviai nusprendė, kad jiems reikia... studento be patirties. Todėl jį ir pasamdė...

Tiesa paprasta, nei viena knyga nepadės susirasti darbo ir nei vienas diplomas. Lietuvoje 90 procentų lemia pažintys ir kiti nematomi ryšiai. (Aistė)

Girėnė: Atleiskite, bet nematau klausimo, į kurį reikėtų atsakyti :-)

Kaip manote, kaip vertinamas jaunas ką tik baigęs mokslus
„specialistas“. Jis baigė universitete bakalaurą,  tačiau neįgijo profesinių praktikos įgūdžių – kas jis toks darbo rinkoje? (Julita)

Girėnė: Jūs teisi, darbo rinkoje ką tik mokslus baigęs jaunas žmogus nėra laikomas specialistu. Nes specialistu jis ir nėra. Jis yra žaliava, iš kurios su laiku atsiras specialistas. Taip jauni žmonės, neturintys praktinio darbo patirties, ir turėtų pristatyti save potencialiems darbdaviams – kaip kokybišką žaliavą, iš kurios darbdavys per kuo trumpesnį laiką išsiaugins puikų specialistą.

Paprastas dalykas – ar sutinkate, kad diplomas ir tam tikros srities išsilavinimas jau mažai ką reiškia, nes daktarai dirba vadybininkais, istoriją VPU pabaigę – vadybininkais ir t. t. Viską lemia žmogaus charizma, įgūdžiai ir kt. Popierius, vadinamas diplomu, – nebereikšmingas. (Gintarė)

Girėnė: Esate teisi. Dalinai. Kol svarbiausias pasiekimas žmogaus gyvenime yra diplomas, tol jis yra svarbus. Kuo didesnė sukaupta darbinė patirtis, žinios, įgūdžiai ir taip toliau, tuo mažiau svarbu, kokį diplomą tas žmogus turi ar neturi.

Sveiki, Girėne, ką jūs galvojate, kai žmogus sėdi prieš jus ir jūsų paprašytas pasakoja apie save? (Mantė)

Girėnė: Kai prieš mane sėdintis žmogus pasakoja apie save, aš negalvoju. Aš to žmogaus įdėmiai klausausi... Pasibaigus pokalbiui susumuoju tai, ką išgirdau, ir palyginu įspūdį, kurį man paliko žmogus, su reikalavimais pareigoms, į kurias jis pretenduoja. O tuomet jau darau išvadą dėl tolimesnių žingsnių: kviesti į kitą pokalbį (su būsimu vadovu) ar padėkoti už man skirtą laiką ir palinkėti sėkmės.

Dukra taip pat klausia – nuo ko pradėti ką tik baigusiam studentui – be praktikos, be patirties? Darbdavių nenoras priimti nepatyrusius žmones pakerta jaunuolių pasitikėjimą savimi ir ryžtą įsilieti į darbo rinką. (Laima)

Girėnė: Visi dabartiniai vertingi ir vertinami specialistai kažkuriuo savo gyvenimo laikotarpiu buvo ką tik baigę studentai – be praktikos, be patirties. Reiškia, įmanoma ir tokiems į darbo rinką įsilieti. Ir įsilieti sėkmingai. Nuo ko pradėti? Visais įmanomais (o gal net ir neįmanomais) būdais kaupti praktinio darbo patirtį. Įsisiūlyti į praktikas, galbūt pasisiūlyti kokioje nors netoliese esančioje įmonėje, tegul ir nemokamai, padirbėti kol vasarą darbuotojai atostogauja, pasidomėti, galbūt kokia nors visuomeninė ar labdaringa organizacija ieško savanorių ne tik kaip darbo rankų, bet ir universitete sukauptų žinių praktinio pritaikymo reikalaujantiems darbams atlikti. Žodžiu, daryti bet ką, kas padėtų išsiskirti iš visos ką tik mokslus baigusių studentų „pilkos masės“. O, svarbiausia, nenuleisti rankų. Sėkmės jūsų dukrai!

Sveiki, mane labiausiai domina, kokios tos dažniausiai pasitaikančios kandidatų klaidos – personalo specialistai sako, kad kartojasi tie patys nesusipratimai per darbo pokalbius, tad norėčiau sužinoti, kaip jų išvengti. (Agnė)

Girėnė: Per knygos pristatymus su Sauliumi kartojame, kad didžiausia klaida (netgi ne klaida, o mirtina nuodėmė), kurią įmanoma padaryti pokalbio dėl darbo metu, tai manyti, kad prieš tave sėdintis žmogus – idiotas... Kitų klaidų tokiu atveju nė nebereikia daryti. Rezultatas nuo to nepasikeis...
Smulkesnių klaidų galima pridaryti įvairiausių, nenoriu plėstis. Geriau pasakysiu sėkmės receptą. Jis labai paprastas – tai pagarba ir dėmesys prieš tave sėdinčiam žmogui. Tik tiek? Nea, NETGI tiek.