Apie akcijas ir ypatingus pasiūlymus sužinokite pirmi!
 

ŽYMŪS ŽMONĖS REKOMENDUOJA

Romanų „Trys mano vieninteliai“ ir „Mano vyrai ir jų žmonos“ autorė Jolita Herlyn pati šiuo metu skaito Gregory David Roberts kūrinį „Šantaramas“. „Skaitau kiekvieną vakarą, be knygos negaliu užmigti. Tai mano vartai į anapusinį pasaulį. Ir kiekviename naujame viešbutyje puolu pirmiausia apžiūrinėti buvusių lankytojų paliktų knygų bibliotekos. Filosofinių ir pamokymų knygų neskaitau, per daug jų į save sukimšau jaunystėje. Dabar mane turi užvesti pasakojama istorija – tai būdas paraleliai nugyventi ne vieną gyvenimą. Aš asmeniškai Jums rekomenduoju: 1. Elif Shafak„Stambulo pavainikė“ – už  jausmingą nuoširdų pasakojimą, spalvingus moterų charakterius. 2. Yasmina Khadra „Kerštas“ – už lietuviams nepažįstamą problematiką, įtaigiai nupasakotą savižudės teroristės vyro lūpomis, ir emocijų gylį. 3. Eduardas Cinzas „Raudonojo arklio vasara“ – už nuostabią kalbą bei netikėtus palyginimus, nebanalią problematiką. 4. Carloz Ruiz Zafon „Vėjo šešėlis“ – už įtaigų tekstą, mįslingą istoriją. 5. Joanne Harris „Penki ketvirčiai apelsino“ – už kasdienybėje atskleistą gyvenimo magiją. 6. Gina Viliūnė “Vilniaus Madona“ – už sužadintą norą dar kartą apsilankyti Vilniuje ir pasidomėti istorija. 7. Kahlil Gibran “Pranašas“ – už tai, kad nuo jaunystės buvo mano antrąja Biblija. Knyga man – tai durys į naują nepažįstamą pasaulį. Knygų klubas ir jo lankytojai praveria tas dureles ir leidžia greičiau apsispręsti: nerti pro jas, ar praeiti pro šalį.“
Pasirodęs naujas Knygų klubo katalogas, žinau, nuo šiol ir vėl užims svarbią vietą mano rankinėje. Tai puikus gidas leidžiantis greitai ir efektyviai peržvelgti naujienas ir neužtrukti valandų valandas stoviniuojant knygynuose prie lentynų. Jo dėka šiuo metu skaitau S. Rushdie “Vidurnakčio vaikai”, o šalia lovos guli dar dvi, kurias neskubėdama skaitinėju, kaip žinių bagažo papildymą, tai yra: L.A. Senekos “Laiškai Liucijui” ir Simone de Beauvoir “Antroji lytis”. Aš per mėnesį perskaitau vidutiniškai keturias knygas. Jei knygos pasitaiko nedidelės ir užvaldo, perskaitau daugiau. Tad čia mano rekomenduojamos knygos Jums iki pavasario: 1. E. Hemingway “Senis ir jūra”. Skaitydama negalėjau atsigėrėti knygos vaizdingumu. Mačiau ryškiaspalves žuvis, spindintį jūros vandenį ir spiginančią saulę. Beveik patikėjau esanti valtyje ir gaudanti savo gyvenimo žuvį. Nuostabi apysaka, gilūs autoriaus filosofiniai pamąstymai, įtaigi psichologinė žmogaus kova. 2. A. Sakse “Pasakos apie gėles”. Radusi naują knygos leidimą išties nudžiugau. Tai knyga, kurios neįmanoma pamiršti. Kokia įtaigi augalų antropomorfizacija, apgalvota gėlių charakteristika ir nuostabios istorijos. Tai ne tik pasakos, tai visa enciklopedija, supažindinanti su įvairiausiomis gėlėmis ir net gražiausiomis gyvenimo vertybėmis. 3. M. Duras “Meilužis”. Tai knyga, dar kartą leidusi įsitikinti autorės gebėjimu paprastai, bet taip žaviai pasakoti apie save. “Meilužis” – nepaprastai įtaigus meno kūrinys, kurio nepaleidi tol, kol nebaigi skaityti. 4. C.M. Buchanan “Tapyti merginas”. Besižavėdama E. Dega kūriniais, į juos žvelgdama, ne kartą esu susimąsčiusi apie pozavusias balerinas. Kokios jos buvo? Visiems smalsaujantiems rekomenduoju šią knygą. Įtaigi XIX amžiaus antrosios pusės Paryžiaus kasdienybė, baleto, teatro gyvenimas bei paslaptingas pats Edgaras Dega. 5. J. Melnikas “Maša, arba Postfašizmas”. Netikėtas atradimas. Knyga verčianti daug ką apmąstyti ir, neabejoju, susiremti su pačiu savimi. Paprastas, lengvas pasakojimas, tačiau nepaprasta istorija ir dar įspūdingesnė kūrinio idėja. 6. R. Bach “Tiltas per amžinybę”. Knyga priversianti net vienišiausią žmogų pajusti, kad gali būti ir tikriausiai yra mylimas. Įtaigus ir realus pasakojimas kiekvieno kasdienybę pavers šiek tiek mistiška ir romantiška. 7. L.A. Seneka “Apie sielos ramybę”. Tai knyga verčianti stabtelėti ir bent trumpam nusigręžti nuo skubančio mus supančio gyvenimo, pažvelgti į save, susitikti su savomis silpnybėmis ir sielos ydomis, atpažinti ne visada teisingą savo mąstymą ar įsitikinimus. Tiesiog nuostabus laikas ir darbas su savimi. 8. J. O’Connor “Pardavėjas”. Bene geriausia pastaruoju metu skaityta knyga. Subtilus ir geras humoro jausmas privertė ne kartą šyptelėti ir pasijuokti. Meistriškas autoriaus gebėjimas pasakoti, patikėti, susigyventi su knygos veikėjais ir įtikinti pamėgti tą, kurio pamėgti negali, tiesiog – neįtikėtinas. Tai viena iš knygų, kurios nenori paleisti iš rankų. 9. G. Viliūnė “Vilniaus Madona”. Knyga sužavėjusi XVI amžiau Lietuvos didžiosios kunigaikštystės dvaro gyvenimu ir, žinoma, Maskvos gražiąja kunigaikštyte Elena. Ji čia vaizduojama ypač gyvai ir įtikinamai. 10. J. Moyes “Aš prieš tave”. Jei sakyčiau, kad tai knyga apie meilę, turbūt nebūčiau tiksli. Manau tai pasakojimas apie draugystę, puslapis po puslapio vedančią link stipraus jausmo, dėl kurio gali aukotis, mylėti, tikėti ir galiausiai susitaikyti. Įtraukianti, lengvai skaitoma knyga. Linksminanti, o kartais verčianti ir nusiminti.
Knyga „Kelionė su Oskaru Koršunovu“ – tai kelionė į save… Radau labai daug sau. Vingiai, posūkiai, kalneliai, pakalnės, sustojimai, retsykiais paspaudžiant iki neleistinai pavojingo 180 km/val. greičio. Kelionė aktoriniais labirintais, kartais klaidžiojant šalutiniais keliukais, kol surandi tikrąjį kelią. Ačiū tau, Dovile Zelčiūte, už atsakymą tiems, kurie dažnai mesteli: „Ech, kaip jums, artistams, gerai – pašokat, padainuojat, nieko dirbt nereikia… Visi tik ploja, gaunat gėlių…“ Neatsitiktinai aktorė Airida Gintautaitė ištaria: „Neleisk savo dukrai būti aktore. Jei neklausys, tai prašyk labai nuolankiai.” Ji žino aktorystės kainą. O ir autorė, stebėjusi, per kokias kančias gimsta vaidmenys, atsiveria: „Žiūriu ir galvoju, kad seniai būčiau mirusi, jei būčiau aktorė…“ Manau, kad net ir einantiems studijuoti aktorystės, šią knygą reiktų perskaityti, kaip privalomą – programinę, nes tai testas, ar tu tikrai pasiruošęs eiti tuo TEATRINIU keliu. Jei tik autostopu leidies į kelionę ir išlėksi už posūkio po pirmos pasitaikiusios kliūties – šis kelias ne tau. „Patys stipriausi kūryboje tie, kurie nebijo atverti žmogaus ir apsinuoginti. Kurie dėl idėjos gali eiti kiaurai žemę, skradžiai į pragarus, ir drįsti pasiekti dangų… Aukoji ne ką kitą, o pats save…” (O. Koršunovas) Ar esi tam pasirengęs? Nijolė Narmontaitė
Knyga tai – nepamainomas vedlys į naujus pokyčius, prabudimą. Man knygos visuomet buvo ne pabėgimas nuo tikrovės į fantazijos pasaulį, bet įkvėpimas pačiai gyventi tokį stebuklingą ir pasakišką gyvenimą, kuriuo pulsuodavo tam tikros knygos. Manau, kad knygoje ypač svarbu ne tik žodžiai, rašytojo talentas ar kūrinio idėja, bet ir autoriaus būsena, kurioje jis kūrė. Autoriaus būsena stipriai veikia mūsų pasąmonę ir rezonanso būdu persiduoda skaitytojui. Todėl pastaruoju metu renkuosi tokias knygas, kurios išties veikia pozityviai ir giliai praplečia požiūrį, harmonizuoja. Šiuo metu skaitau knygas, slepiančias nuostabias, virš kasdienybės pakylėjančias būsenas ir gilią išmintį. Jas rekomenduoju ir Jums: 1. Eckhart Tolle „Šios akimirkos jėgos praktika“ 2. Ivan Jefremov „Taidė Atėnietė“ 3. Deepak Chopra „Mago kelias“, „Septyni dvasiniai sėkmės dėsniai“ 4. Paulo Coelho „Alchemikas“, „Brida“ 5. Nigel Watts „Meilės kelias“ 6. Paramhansa Jogananda „Jogo autobiografija“ 7. Taip pat, labai mėgstu Osho, Dalai Lamos, I. Kalinausko, H. Hesse knygas. Linkiu atrasti šviesius jausmus keliančias knygas, sielą žadinančius rašytojus!  
Ilja Laurs – bendrovės „GetJar“ įkūrėjas, vienas iš garsiausių ir sėkmingiausių naujosios kartos Lietuvos verslininkų, už pasiekimus versle sulaukęs tarptautinio pripažinimo ir daugybės prestižinių apdovanojimų. Europos verslo laikraščių asociacija Ilją išrinko Europos metų vadovu, „Wall Street Journal“ įtraukė į „25 Ryškiausių Europos technologijų lyderių“ sąrašą. Pasaulio ekonomikos forume Davose jis gavo „Technologijų pionieriaus“ apdovanojimą, žurnalas „Time“ lietuvį pripažino vienu iš dešimties, kuris pakeis žmonijos ateitį. Dėl savo išskirtinio požiūrio į verslą ir technologijas Ilja Laurs specialistų ir žiniasklaidos vadinamas technologijų vizionoeriumi. Jis nuolat cituojamas „Wall Street Journal“, „Forbes“, CNN, CNC, BBC, Bloomberg ir kitose pasaulinės žiniasklaidos priemonėse, o savo pranešimus skaito didžiausiose telekomunikacijų konferencijose bei Harvardo, Stenfordo, Berkley ir kituose žinomiausiuose pasaulio universitetuose. Knygų klubo skaitytojams Ilja rekomenduoja: Jules Verne „Penkiolikos metų kapitonas“ Tai nepaprasta istorija, pasakojanti, kad amžius nėra kriterijus drąsai, išminčiai ar dideliems darbams. Istorija apie draugystę ir nuotykius, kurie laikys prikaustę iki pat paskutinio puslapio. Ši knyga įsuks į kvapą gniaužiančią kelionę, kupiną netikėtų atradimų, pažinčių ir patyrimų. 
Menotyros mokslų daktarės Kristinos Sabaliauskaitės istorinių romanų ciklas Silva rerum – neabejotinai vienas reikšmingiausių pastarųjų metų įvykių lietuvių literatūroje. Pirmoji dalis 2008-aisiais pelnė Jurgos Ivanauskaitės premiją, buvo įtraukta į kūrybiškiausių knygų dvyliktuką ir 2009 m. skaitytojų išrinkta Metų knyga. Antrasis romanas, tęsiantis garsios Lietuvos giminės Norvaišų istoriją, Silva rerum II taip pat tapo Metų knyga, o autorė 2011 m. apdovanota Šv. Kristoforo statulėle už Vilniaus atspindžius literatūroje. Pagal istorinius romanus rengiamos literatūrinės ekskursijos. 2012 m. pasirodė trečioji Kristinos Sabaliauskaitės knyga – bestseleris apsakymų rinkinys Danielius Dalba & kitos istorijos. 2014 m. išleista Silva rerum III. Į Knygų klubo skaitytojus K. Sabaliauskaitė kreipiasi taip: Rinkdamiesi grožines knygas ar jas skaitydami – visuomet būkite sąžiningi patys sau, tikėkite savo intuicija. Jei knyga nuobodi – nesikankinkite, tai ženklas, jog ji – tiesiog prasta. Didžiuosius žodžio meistrus vienija vienas dalykas: apie sudėtingiausius ir giliausius dalykus jie sugeba kalbėti įdomiai. Mano mėgiamiausi rašytojai, jei kalbėsime apie grožinę literatūrą – akademiniai žmonės, mokslininkai rašantys prozą. Umberto Eco, Ričardas Gavelis, Susan Sontag, Marguerite Yourcenar – juos visus vienija ne tik teksto grožis ir daugiasluoksniškumas, bet ir intelektinė gelmė. Jeigu norite suvokti XX a. Lietuvą ir kas su mumis atsitiko per pastarąjį šimtmetį, rekomenduočiau prisiminti tris lietuvių literatūros klasikos knygas ir perskaityti jas vieną po kitos: Czesławas Miłoszas
Tiek knygynų, tiek interneto knygų gausoje lengva pasimesti. Atrodo, visos knygos  gražios, visos įdomios, vertos skaityti.  Išsirinkti ar gauti dovanų tinkamą knygą yra didelis džiaugsmas. Drąsiai sakau, kad tokia knyga yra E.H. Gombricho „Meno istorija“. Ši knyga, sulaukusi 16 leidimų ir daugelio vertimų į kitas kalbas, iki šiol tebėra geriausiai vertinamas  vadovas į dailės ir architektūros pasaulį. „Meno istorijoje“ profesorius E.H. Gombrichas išsamiai apžvelgia svarbiausius architektūros ir meno reiškinius nuo akmens amžiaus urvų piešinių iki šiuolaikinio meno. Pasaulinį  knygos populiarumą lėmė gausios autoriaus žinios,  sugebėjimas atskleisti meno kūrinių žavesį, parodyti stilių įvairovę, jų sąsajas ir savitumą. Kiekvienas, perskaitęs E.H. Gombricho  „Meno istoriją“, galės drąsiai atverti ne tik mūsų šalies, bet ir pasaulinių  meno galerijų duris, lankytis meno parodose, gerėtis meno ir architektūros kūriniais. Paprastai ir aiškiai atskleidžiamas pasaulio meno lobynas padės pajusti tikrą  atradimo džiaugsmą. Knyga tinka įvairaus amžiaus ir pradedančiajam  mėgėjui, ir profesionalui. Autorius kalba apie sudėtingą meno pasaulį paprastai, aiškiai, knyga užburianti, įtraukianti  lyg įdomus romanas. Ilgais ir tamsiais rudens,  žiemos vakarais norisi jaukiai įsitaisyti ir pasinerti į gero romano puslapius. Tam puikiai tinka įtraukiantis, užvaldantis, aistringas María Dueñas romanas „Laiko gijos“, kuris lyginamas su tokiais kūriniais kaip „Vėjo nublokšti“ ar „Kasablanka“. Autorė vadinama ispanų literatūros cunamiu, knyga išversta į beveik 30 pasaulio kalbų, pateko į perkamiausių knygų sąrašą, Ispanijoje ši knyga išleista 46 kartus, pagal ją sukurtas TV serialas. Romanas parašytas su didele meile bei kruopščiai atrinktomis detalėmis, personažais, įvykiais, vietomis, patraukia netikėtu siužetu įdomių istorinių aplinkybių fone bei viską nušluojančia meile. Kūrinys nubloškia į Madridą, Tanžerą, Tetuaną, Lisaboną, kartu su svaiginančiomis spalvomis, prabanga ir skurdu, gatvių šurmuliu bei slaptomis to laikmečio realijomis. Tai avantiūros, nusivylimo ir meilės kupina istorija  aštrių pojūčių ir romantiškų istorijų mėgėjams. Mažuosius skaitytojus pradžiugintų Aldonos Mazolevskienės  sudaryta knyga „Vaikystės ska tiniai“. Knyga skirta besiruošiantiems žengti ar jau peržengusiems mokyklos slenkstį vaikams. „Vaikystės skaitiniai“ – tikras literatūros aruodas. Jame 400 kūrinių. Autoriai ir labai garsūs, ir visiškai nauji vardai. Mažąjį skaitytoją pradžiugins prozos kūrinėliai, eilėraščiai, pasakos, dainos, mįslės, skaičiuotės – kiekvienas ras sau patinkančių puslapių. „Vaikystės skaitiniai“ tinka ir skaityti, ir mokytis atmintinai, kai ką suvaidinti, garsiai paskaityti dar nemokančiam skaityti. Knygą verta  turėti namų, darželio, klasės bibliotekėlėje.  Rinktinės  patrauklumą didina ir Ingos Marčiukaitytės-Ereminienės jaukios iliustracijos. Tai knyga, kuri išliks atmintyje kaip mylimiausia vaikystės knyga.
 
Paklausėme, kokias knygas Knygų klubo nariams rekomenduotų aktorius Marius Repšys. Štai ką jis siūlo: 1. Biblija. Biblijoje yra daug įdomių išminties dalykų. Rekomenduoju ją perskaityti dėl bendro išprusimo. Aš neagituoju už ją dėl religinių paskatų, tačiau ji vis tiek padaro kažkokią įtaką tavo gyvenimui. 2. Philip Freeman „Aleksandras Makedonietis“. Ši knyga man labai padėjo, kuomet repetavau spektakliui „Bakchantės“. Man teko vaidinti karalių, o knygoje Aleksandras Makedonietis nupieštas kaip puikus karvedys. Jo žygiai taip pat gražiai aprašyti. 3. Yamamoto Tsunetomo  „Hagakurė. Slaptoji samurajų knyga“. Visiškai tobula knyga, tik nereikėtų visko joje priimti tiesiogiai. 4. Lietuvių kalbos žodynas. Jį nusipirkau, kad praplėsčiau savo žodyną. Noriu pradėti rašyti repą ir jaučiu, kad mano žodynas per siauras :) - Mariau, Jūs išvardinote labiau savo vidinio „aš“ tobulinimui skirtas knygas. Ką manote apie panašaus stiliaus grožinių knygų autorius Paulo Coelho ir Robin Sharma? - Visos knygos yra gerai, tik gal geriau siūlyčiau iš pradžių perskaityti, ką reikia, o po to tokias populiaresnes knygas – atsipalaidavimui, atsigavimui po sunkaus skaitymo. - Kokia buvo Jūsų paskutinė perskaityta knyga? - „Hagakurė. Slaptoji samurajų knyga“. O dabar skaitau Erich Fromm „Turėti ar būti“. Kažkaip pastaruoju metu patraukė link filosofinių, psichologinių knygų. - Kiek apytiksliai knygų perskaitote per metus? - Labai įvairiai, tai priklauso nuo to, ką veikiu. Per metus apie septynias perskaitau. Vis žadu skaityti daugiau. - Kuo knygos yra pranašesnės už filmus? - Knygos lavina vaizduotę. Tarp kitko, labai rekomenduoju perskaityti ir „Skrydis virš gegutės lizdo“. Pasižiūrėjus filmą, tau nebereikia daugiau galvoti, viskas būna padėta kaip ant lėkštutės. Tai jau padarytas produktas. O skaitant knygą tu pieši vaizdinį savo galvoje. Tas yra labai naudinga. - Vaidinate teatre, kino filmuose, žadate pradėti repuoti. Ar neplanuojate tapti ir rašytoju? - Na, ne! Iš tiesų, norint rašyti knygą, reikia turėti labai didelį talentą. Parašyti kažkokią nesąmonę yra labai lengva. Kiekvienas tikras rašytojas privalo domėtis žmonėmis, psichologija, menu, daug skaityti ir klausytis muzikos, žiūrėti paveikslus, teatrą. Čia yra grandiozinis darbas. - Kokie yra Jūsų mėgstamiausi autoriai? - Iš lietuvių – Marius Ivaškevičius. Labai patinka Nikolajaus Gogolio stilius. Aš jį skaitau rusų kalba, tai yra pasakiška. 
Esu rašytoja, keliautoja, aplankiusi beveik trisdešimt šalių. Nuolat migruoju tarp Lietuvos, Anglijos, Indijos, Havajų. Londone baigiau filosofijos studijas, Indijoje kelerius metus mokiausi jogos, o dabar keliaudama jos mokau kitus. Taip pat rašau kino kritiką, straipsnius, esu romanų „Plaštakių sindromas“ (2009) ir „Kostiumų drama“ (2013), „Viena Indijoje“ (2014) autorė. Knyga – tai viena geriausių dovanų, turinti ne tik materialų pavidalą, bet ir galinti suteikti naujus prisiminimus, mintis, emocijas. Tačiau, kaip ir netinkamas drabužis ar per ankšti batai, neapgalvotai padovanota knyga tampa dar vienu niekniekiu perkrautoje lentynoje arba snobo kavos padėkliuku. „Kai mokinys yra pasiruošęs – pasirodo mokytojas“ – kai kurios knygos turi išgulėti lentynoje iki tam tikros skaitytojo gyvenimo akimirkos. Mano mėgiamiausių knygų dešimtukas būtų toks: 1. Nereikia būti nei vaiku, nei sodininku, kad ši pirmą kartą Lietuvoje dar sovietmečiu išleista knygutė amžiams pakeistų gėlių žiedų veidus. Mano mylimiausia pasaka – apie Pinaviją ir Ryto Vėją. „Pasakos apie gėles“, Anna Sakse. 2.  Nebanalios meilės istorijos pasiilgusiam – „Meilužis“, Margarita Duras 3.  Nuo gyvenimo pavargusiam pikčiurnai – vyriška satyra ir labai juodas humoro jausmas –  „Kauliukų žmogus“, Luke Rhinehart 4. Skoninga vintažinė erotikos klasika – „Emanuelė Bankoke“, Emanuelė Arsan 5. Knyga apie artimojo gimtą miestą ar apylinkes, pavyzdžiui, Kauniečiams – “Neringos“ kavinė: sugrįžimas į legendą“, Neringa Jonušaitė. 6. Tam, kuris sako, kad užsiima/ užsiims/ viską žino apie jogą –  „Visa tiesa apie jogą. Mitai ir realybė“, William J. Broad 7. Iš Londono atostogų grįžusiam hipsteriui – „Žmogus dėžė“, Kobo Abė 8.  Giminaičiui, kuris niekada neina į bažnyčią, bet vis dar kažkodėl prisibijo klebono – „Dievo iliuzija“, Richard Dawkins 9. Žmogui, kuris visko turi ir vis tiek raukosi – „Nerimastingas pasaulis“ arba bet kuri kita į lietuvių kalbą išversta Jo Šventenybės Dalai Lamos knyga. 10. Svajojančiam viską mesti ir pasibastyti po pasaulį – „Viena Indijoje“, Vaiva Rykštaitė Na o pabaigai, Šv. Kalėdų ir Naujųjų Metų proga linkiu išmokti įsiklausyti į savo intuiciją, drąsiai nepaisyti jokių „Top 10“  rekomendacijų, o pasikliauti tuo kartais nelogišku, kartais – netikėtai šmaikščiu ar ekscentrišku vidiniu kuždesiu, kuris visada būna teisus.
Esu žurnalistas, TV laidų vedėjas draugu teigimu, „Rašytojas“. Rašytojas kabutėse, nes esu parašęs tik vieną knygą, o iš didžiosios – nes ta knyga tapo geriausia 2013 metų knyga. Tikiuosi jau kitų metų pradžioje kabutes panaikinti pristatydamas visuomenei antrąją savo knygą. O štai kokias knygas rekomenduoju Knygų klubo skaitytojams: 1. George R.R. Martin„Ledo ir ugnies giesmės“ ciklas. Lietuviškai turime jau keturias ciklo knygas. Tai nuostabiai sudėtinga ir gili maginė fantastika, kurioje susipina viduramžių legendos, intrigos, kautynės ir daugialypiai personažai. Drąsiai teigiu – tai geriausias kada nors parašytas maginės fantastikos ciklas. 2. Michail Bulgakov„Meistras ir Margarita“. Mano galva, geriausias visų laikų rusų rašytojo kūrinys. Fantasmagorijos, istorijos ir ryškios satyros lydinys pjauna per širdį kaip plienas. Esu skaitęs jau šešis kartus ir ateityje kartosiu dar. 3. Stieg Larrson„Mergina su drakono tatuiruote“ ir kitos dvi Millenium trilogijos dalys. Nesu prisiekęs detektyvų gerbėjas, bet tai privaloma knyga visiems pramoginės literatūros gerbėjams. Intelektualus ir tuo pačiu veiksmo kupinas švediškas detektyvas mane pribloškė ir privertė nekantriai laukti, kada pasirodys kitos dalys. 4. Laimonas Tapinas „Laiškanešys, pasiklydęs dykumoje“. Dešimtoji mano tėčio knyga – dokumentinė proza apie vieną iškiliausių visų laikų Lietuvos kino režisierių Vytautą Žalakevičių. Rekomenduoju ne tik kino mėgėjams, bet visiems, norintiems pajusti labai tikrą to nelengvo laiko gyvenimą. 5. Ilja Ilf ir Jevgenij Petrov „Dvylika kėdžių“ ir „Aukso veršis“. Man tai ne knygos, tai sielos terapija. Pamečiau skaičių, kiek kartų esu jas perskaitę – gal trisdešimt? Ir kas kartą atrandu kažką naujo, nepastebėto, žavingai šmaikštaus ir nepavaldaus laikui. 6. Andrius Tapinas „Vilko valanda“. Kaip ten sakoma apie šunį ir jo uodegą? Pirmąją savo knygą apie kitokį Vilnių ir alternatyviosios istorijos nuotykių romaną rašiau nuoširdžiai ir džiaugiuosi, kad skaitytojai tai įvertino bei padėjo knygai tapti viena perkamiausių lietuviškų knygų ir geriausia metų knyga. Jos tęsinys „Maro diena“ jau ne už kalnų, tad pradėkite nuo pirmosios.
Kasparas Cibulskas, leidyklos „Baltos lankos“ pardavimų vadovas, rekomenduoja: Rudyard Kipling „Džiunglių knyga“ Turbūt nėra šalies, kurios vaikai – ir, žinoma, suaugusieji – nežinotų istorijos apie Mauglį, Indijos džiunglėse vilkų išaugintą žmonių vaiką. Mauglis tapo toks populiarus, kad šis vardas vartojamas kaip bendrinis žodis, kuriuo neretai pavadinami žvėrių užauginti vaikai. Man iki šiol ausyse skamba puikiai lietuviškai įgarsintas Mauglio bičiulės panteros Bagiros balsas iš grasiojo animacinio filmo: „Džiunglių įstatymai saakoo...
Pristatome Jums verslininkės, knygos „Tiesa apie tinklinę rinkodarą arba Ką reikia žinoti pasirenkant MLM kompaniją“ autorės Rimos Vaicekauskienės vertų perskaityti knygų rekomendacijas: 1. Bodo Schafer ir Boris Grundl „Lyderystė paprastai“ Šioje knygoje galima rasti atsakymą į klausimą, ar lyderiu gimstama, ar lyderiu tampama? Tai suprantamai išdėstyta pasitelkiant aiškių vadovavimo užduočių, pagalbinių priemonių ir principų sistemą. Šios sistemos unikalumas suteikia galimybę būti lyderiu. Tai puiki sistema verslui ar kitai veiklai, siekiančiai puikių rezultatų. 2. Lois Kelly „RINKODARA „Iš lūpų į lūpas“ Internetinės bendruomenės, tinklaraščių žinutės rodo populiarėjančią šių dienų naują pokalbių taktiką. Tradicinis rinkodaros modelis išsikvėpė, nes žmonės nori reikšti nuomonę ir jų netenkina kalbos apie įkyriai siūlomus gaminius. Prasmės kūrimas, susidomėjimo sužadinimas pranoksta paprastą „reklaminį triukšmą“. 3. Robertas Kijosakis ir Šeron L. Lechter „Verslo mokykla“ Knyga skirta dalyvaujantiems tinklinės rinkodaros versle arba norintiems sužinoti, kodėl verta kurti tinklą. Autoriai pateikia visus šio verslo privalumus ir vertes. Nepaisant to, kad anksčiau daugelis žmonių, įskaitant ir patį autorių, buvo skeptiškai nusiteikę tinklinės rinkodaros atžvilgiu, šiandien tai objektyvus požiūris į šį verslą, kuris auga kaip galinga finansinė jėga. 4. Timothy Ferriss „4 valandų darbo savaitė“ Perskaičiusi šią knygą pritaikiau keletą patarimų savo gyvenime. Vienas iš jų – kaip keliauti tik su kuprine ir pajusti gyvenimo džiaugsmą. Atsipirko su kaupu! Pagrindinė šios knygos esmė – nebūtina būti milijonieriumi, kad gyventum milijonieriaus gyvenimą. Laikas ir mobilumas – tai ištekliai, kuriais naudojasi tie, kurie susikuria prabangų gyvenimą dabar ir neatidėlioja gyvenimo planų ateičiai. 5. Kim Kiyosaki „Turtinga moteris“ Daugelio moterų finansinė padėtis priklauso nuo jų sutuoktinių, tačiau statistika rodo, kad apie 90 procentų moterų kažkuriame gyvenimo etape yra priverstos pačios save išlaikyti. Kaip nugalėti baimes, įgyti pasitikėjimo savimi, išsiugdyti naujų finansinio raštingumo įgūdžių – patars asmeninę patirtį ir finansinę nepriklausomybę įgijusi autorė. Aš pati šiuo metu skaitau Eva-Maria ir Wolfram Zurhorst knygą „Mylėk save ir nesvarbu, kad netekai darbo“ bei Samuelio Taco kartu su Inga Liutkevičiene parašytą knygą „Kūno derinimas: malonus gyvenimas be vaistų“. Man taip pat patinka Robertas Kijosakis, Bodo Schafer, Louise L. Hay, Brian Tracy, Paulo Coelho ir kiti rašytojai.
Knygos „Gurmaniški pietūs kitaip“ bei  tinklaraščio hdlife.lt bendraautorė, straipsnių maisto temomis autorė Knygų Klubo nariams linki gražaus artėjančių švenčių laukimo, puikių ir šaunių knygų dovanoms. Knyga – šilčiausia dovana. Štai ką ji rekomenduoja dovanoti: 1. „Šampano istorija“ (aut. Petie Kladstrup, Don Kladstrup) – viena iš įsimintiniausių ir labiausiai mano rekomenduojamų knygų. Nors knygoje ir aprašoma šampano istorija su krūva istorinių datų bei įvykių, bet viskas pateikta taip vaizdingai ir įdomiai, jog nė minutei nesuabejoji, jog tai gali būti nuobodi istorinė knyga. Labai vaizdinga, informatyvi ir įdomi knyga. 2. „Staltiesės ritmu“ (aut. Paulius Jurkevičius) – autorius, besiremdamas Italijos pavyzdžiu, gyvai ir nuotaikingai aprašė maisto kultūrą. Autorius pateikia įdomių pasakojimų iš savo asmeninės patirties, pasakoja linksmas istorijas ir nutikimus. Nors knygoje kartais ir juntamas lengvas sarkazmas, tačiau tai jai priduoda savotiško žavesio, o šalia to, knyga tikrai naudinga ir įdomi norintiems giliau sužinoti kai kurias maisto ir „elgesio su juo“ vingrybes. 3. „Magas“ (aut. John Fowles) – svaigiai įtraukianti istorija, kurioje persipina realybė su vaizduote ir iliuzijomis. Kas stipriau ir tikriau – realybė ar vis tik žmogaus vaizduotė ir jausmai? 4. „Coco Chanel. Legenda ir gyvenimas“ (aut. Justine Picardie) – knyga tokia pat elegantiška, kaip ir garsieji dizainerės kurti kostiumėliai. Pačią dizainerę visą gyvenimą lydėjo legendos ir jos pačios kurtos istorijos. Kas yra tik vaizduotė, o kas tikras gyvenimas – tai ir bando išsiaiškinti knygos autorė. Tai puiki biografinė knyga. 5. „Taste. What You‘re missing“ (aut. Bob Stuckey). Autorė pati moksliškai tyrinėja anatominius žmogaus sugebėjimus ir galimybes jausti ir suprasti skonius, aromatus, spalvas. Autorė aiškinasi, kaip smegenys reaguoja į tokius dirgiklius ir ką mums reikia daryti teisingai, kad galėtume, kaip galima, daugiau ir stipriau pajausti skonius, aromatus, kvapus. Knyga yra labai įdomi tuo, kad kiekviena teorija paremta gyvais pavyzdžiais bei eksperimentų aprašymais, kuriuos atlikę, patys įsitikinsite, kaip kvapų, skonių, lytėjimo ar spalvų dirgikliais lengva apgauti ir suklaidinti mūsų smegenis.
Knygas, kurias gera skaityti vaikystėje ir paauglystėje, atsimename ilgai. Kol panirę į nuotykius jaudinamės dėl veikėjų ar mėgaujamės netikėtais pokalbiais, nejučia išmokstame paties svarbiausio – suprasti save ir pasaulį. Žiulio Verno „Aplink Žemę per 80 dienų“ verta skaityti ir mokykloje, ir jau suaugus, kai visai kitaip atsiskleidžia kūrinys. Tai klasika ir pavyzdinis nuotykių kūrinys, kurį perskaitę tampame šiek tiek laimingesni – mat Filijas Fogas mums parodo, ką reiškia turėti svajonę ir išdrįsti ją įgyvendinti. Ši knyga yra puiki dovanoti ar papuošti savo namus, nes būtent šis leidimas  yra su australų dailininko Roberto Ingpeno iliustracijomis. Dailininkas ne veltui gavo H. K. Anderseno premiją už savo darbus, kurie paverčia knygą tikru meno kūriniu tiek turiniu, tiek forma.  Tačiau svarbiausia – ji įkvepia nepaliauti ieškoti ir siekti daugiau. Kitas australų iliustratorius ir rašytojas Šonas Tanas (Shaun Tan) gerbėjų vadinamas genijumi. Jo nuostabiai iliustruotos keistos istorijos – dar nematyti pasauliai, kur nieko nėra atsitiktinio, bet viskas įmanoma. „Atokaus priemiesčio istorijos“ – tai paveikslų knyga ne tik vaikams. Arba mįslingi pasakojimai ne tik suaugusiems. Knygų mugėje pamatęs šviesų veidą, įduodu į rankas šią knygą ir sakau: „Perskaitykite pirmą istoriją. Neprašau pirkti, tik pasigrožėkit.“ Ir kaskart stebiu, kaip žmogus susikaupęs skaito, varto, tyrinėja, tada nusišypso ir išeina jau su knyga. Ir iškart – tarsi giedresnis, kažką naujo supratęs. Knyga skirta tiems, kurie nori kažko gilaus ir prasmingo, kas tuo pačiu būtų gražu, poetiškai keista ir nesuvaidinta. O kartais susiduriame su paprasta pilka buitimi. Kaip nuraminti padūkėlį vaiką, kad jis kelias valandas išbūtų susikaupęs ir nenuobodžiautų? Kaip lavinti ir savo, ir vaikų pastabumą? Ką nuveikti kartu su šeima niūrų rudens vakarą? Kas suartintų močiutę, tėtį, paauglį sūnų, pranukę dukrą ir kaimynę iš trečio aukšto? Tokius stebuklus daro Martino Hendfordo (Martin Handford) knygų serija „Surask Joną!“ Tai ir knyga, ir žaidimas, kuriuo mėgautis galima ir vienam, ir artimųjų būryje. Kas pirmas atras akiniuotą keliautoją Joną, besislapstantį paplūdimyje, traukinių stotyje, pas actekus ar senovės Romoje? O gal šįkart jis leidosi nepapraston kelionėn po nykštukų, slibinų ar undinių šalis? Kur benuvyktų Jonas kartu su savo draugais ir pasekėjais, ieškojimo ir atradimo džiaugsmas garantuotas. Kaip ir galimybė bendrauti su artimaisiais žaidžiant ir lavinant pastabumą.
Pakalbinome rašytoją Edmundą Malūką, Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu parašiusį daug romanų, apsakymų rinkinių, kino scenarijų ir dramą spektakliui. Beveik visos jo knygos – bestseleriai, kartoti net 140 kartų, bendru, per 0,5 mln. knygų tiražu. - Sakykite, ką šiuo metu skaitote? - Dar ir dar kartą skaitau, analizuoju L.Tolstojaus „Karas ir taika“, lyginu su savo istoriniu romanu „Vytauto žemė“ siekdamas to paties tikroviškumo, skaidrumo ir įtaigumo, koks yra pasaulinės literatūros L.Tolstojaus šedevras, esantis skaitomiausių pasaulio knygų reitingo 50-ke. - Kokie Jūsų mėgiamiausi autoriai? - Vaikystėje – amerikiečių rašytojas Teodoras Dreizeris. Perskaičiau viską, ką parašęs po keletą kartų, o „Geismo trilogija“ lydi mane per visą mano gyvenimą. Nežinau kodėl. O nūnai: Salman Rushdie, o ypač jo „auksiniai“ romanai: „Vidunakčio vaikai“ ir „Paskutinis Mauro atodūsis“. Randu, kad panašiai mąstome ir aikčioju nuo jo metaforų, tarkim (ne citata): per vandenyną plaukė varlė, o ant jos – skorpionas, kuris sako: aš tave įgelsiu. O varlė atsako: tada mes abu nuskęsim. TAIP JIE IR GYVENO: JIS GĖLĖ, O JI NESKENDO! Štai rašytojo siekis: žodžių smūgiu, vien smaigaliu drėbt tiesą! Genijus. - Kiek knygų vidutiniškai perskaitote per mėnesį? - Skaitau labai greit, knygą per pusvalandį. Sustoju ties „labai gera“ vieta! Skanauju, kramsnoju ir maudausi malonybėse. Žinau, kad nukenčia autorių pastangos sukurti skaitytojui emocinę aplinką, bet aš ne emocijų ieškau, o mokausi. Iš visų imu tik kas geriausia, tarkim, Dan Brown „Da Vinčio kodą“ skrupulingai analizavau, kaip jis nupynė siužetą ir pan. - Ką norėtumėte pasakyti šio interviu skaitytojams? - Proza – vienintelis menas, kuris moko Žmogų gyventi. Skaitantis visada ūgteli virš neskaitančio. Eikime į Žmogų ir tarkime išminties Žodį. Knyga – abipusė meilė: vienas kalba žodžiais, kitas girdi jausmais.
Richard Overy „Antrasis pasaulinis karas. Iliustruotas istorijos vadovas“ Kaip vakar, taip ir šiandien mūsų visuomenė susiduria su dideliu iššūkiu: spręsdami kasdienines problemas mes paskęstame jose ir pamirštame įvertint tą gėrį ir grožį, kuris mus supa šiandien. Tačiau žmogaus protas vieną dieną nubunda ir būtinai atranda tinkamą akimirką, prisimint tas geriausias dienas, kurios jau liko praeityje. Skaudu, tačiau dauguma iš mūsų, šiuolaikinėje industrinėje visuomenėje, taip ir gyvename: šiandien sprendžiame buitines problemas, o rytoj gailimės, jog tinkamai neįvertinom to, kas mus supo ir ką turėjome vakar. Ne išimtis yra ir TAIKA. Rodos, dar taip nesenai kai kurių mūsų Tėvai ir daugelio mūsų Seneliai su ašaromis akyse prisimindavo 40-uosius metus bei su didele viltimi pasakodavo apie šiandienos Taiką. Deja, bet pastarųjų metų pasaulio įvykiai liudija, jog Taika vieną dieną mums gali virsti tik ta akimirka, kurią beliks prisiminti (jeigu pavyks)... Artėjant Antrojo pasaulinio karo metinėms kiekvienam iš mūsų būtų pravartu pažvelgti į praeities puslapį, į skaudžias politines klaidas, į žiaurias žmogaus gyvenimo istorijas, kurias patyrė Jūsų ir mano artimieji prieš 70 metų. Ir galbūt, vartydami knygą „Antrasis pasaulinis karas. Iliustruotas istorijos vadovas“, mes dar labiau pamilsime Taiką Žemėje!
„Debesis ant žolės: lietuvių novelės antologija 1994 - 2014“ Ši knyga – tai dešimties geriausių autorių novelių antologija, atspindinti 1994–2004 metų lietuvių novelistiką. 2014 metais dešimtą kartą teikiama premija už geriausią novelę, publikuotą „Metų“ žurnale ir pelniusią prestižinę Antano Vaičiulaičio premiją. Šioje dešimties geriausių autorių antologijoje – tą garbingą premiją pelniusios novelės ir kiekvieno konkursą laimėjusio rašytojo esė, atspindinčios požiūrį į žanrą, novelės klasiko Antano Vaičiulaičio puoselėtas vertybes, aprėpiančios ir gyvenimo apmąstymus. Novelių vertintojai kaskart paisė novelės klasiko A. Vaičiulaičio estetikos normų, jam svarbių vertybių – žodžio drausmės, teksto paprastumo, pasakojimo žaismės, dramatizmo šviesos ir paslapties. Novelių autoriai: Romualdas Granauskas, Juozas Aputis, Rimantas Šavelis, Renata Šerelytė, Petras Dirgėla, Danutė Kalinauskaitė, Bitė Vilimaitė, Vidas Morkūnas, Laura Sintija Černiauskaitė, Valdas Papievis. Romualdas Granauskas „Šventųjų gyvenimai“ Romualdas Granauskas – lietuvių prozos meistras ir dramaturgas, Nacionalinės literatūros ir meno premijos laureatas. 2013 metais autorius už knygą „Išvarytieji“ ir anksčiau pasirodžiusias „Kai reikės nebebūti“ bei „Šventųjų gyvenimai“ apdovanotas Meno kūrėjų asociacijos premija už nuopelnus literatūrai. „Šventųjų gyvenimai“ – reikšmingi siužetai, raiškūs personažai, gyva kalbos tėkmė su žemaitybių intarpais, autobiografinės patirtys – taigi yra visa, kas traukia skaitytojus. Šventaisiais rašytojas vadina dramatiško laikotarpio žmones, tapusius novelių personažais.
Leidyklos „Briedis“ pagrindinė leidybos kryptis – mokykliniai vadovėliai, tačiau leidžiamos ir įvairios istorinės, karinės, šviečiamosios tematikos knygos, siekiama į lietuvių kalbą išversti išliekamąją ir mokslinę vertę turinčių knygų. Pastaruosius kelerius metus leidžiama knygų serija „Antrasis pasaulinis karas“, kurioje – skirtingų pusių karo dalyvių ar istorikų parašytos dokumentinės, publicistinės ar atsiminimų knygos apie Antrojo pasaulinio karo įvykius. „Šviesiaplaukis Vokietijos riteris“ yra naujausia šios serijos knyga. Tai per visą aviacijos istoriją garsiausio naikintuvo lakūno Ericho Hartmano biografija. Šiais metais leidykla pristato dar dvi naujas knygų serijas – „Vilnius liepsnose“ ir „Bėgimo enciklopedija“. „Liepsnojantis Vilnius: liudininkų prisiminimai“ yra pirmoji serijos „Vilnius liepsnose“ knyga – liudijimas apie dienas, kai gerai pažįstamos sostinės gatvės tapo pragaru. Serijos „Bėgimo enciklopedija“ knygose „Bėgimas: universalus gidas“ ir „Sportuojančių moterų mityba“ pateikiama daug naudingos informacijos ir specialistų patarimų, padėsiančių siekti geriausių rezultatų sportuojant.
Visos man patinkančios knygos yra skirtingos, bet tuo pačiu ir panašios – apie laisvės ir nepriklausomybės siekimą. Manau, man tai yra artima, todėl šias knygas tiek intuityviai, tiek sąmoningai ir esu pasirinkęs. Laisvės troškimas visada priveda prie gerų dalykų. Tuomet žmogus pasidaro išradingas. Kai esi suvaržytas, esi priverstas ieškoti visokių išeičių iš sudėtingiausių gyvenimiškų situacijų. Tas skatina fantaziją ir šiaip gerą nuotaiką. Todėl Jums aš rekomenduoju: 1. Zigmas Stankus „Kaip tampama albinosais“ 2. Irvine Welsh „Traukinių žymėjimas“ 3. Zigmas Stankus „Miražas“ 4. Tera Patrick „Sinner Takes All“ (lietuviškai knyga nėra išleista) 5. Aleksandras Puškinas Eugenijus Oneginas
Kiekviena knyga man – tai tarsi jaukus susirangymas savo sielos kertelėj, galimybė bent trumpam pasprukti nuo visų ir visko, pažvelgti į akis savo silpnybėmis, ydoms, suvokti, jog ne visada mąstau teisingai ir ieškoti postūmių pokyčiams. Keisdama save, galiu keisti aplinką, eiti pirmyn, plėsti savo vidines erdves, o išorė atliepia. Svajonės pildosi. Fantastiškas laikas sau ir sykiu mielas darbas su savimi. Dabar esu įnikusi į knygą „Ką gi mes žinome!? Apie nepaprastas galimybes keisti įprastą tikrovę“ (W. Arntz, Mark Vicente, Betsy Chasse). Knygos, kurias visada turiu po ranka: 1. L.A. Seneka „Apie sielos ramybę“ (atsiverčiu, kai noriu pasislėpti savy) 2. Kahlil Gibran „Pranašas. Pranašo sodas“ (nuo jaunystės mano anroji Biblija) 3. 
Deepak Chopra „Mago kelias“, „Septyni dvasiniai sėkmės dėsniai“ 4. Clarissa Pinkola Estes „Bėgančios su vilkais“

 5. Carolyne Myss „Kas tu esi? Archetipai“

 6. Nigel Watts „Meilės kelias“

 7. Paramhansa Jogananda „Jogo autobiografija“

 8. Ir nepakartojamasis H. Hesse Apie Gražiną Gum Anksčiau maniau: kas gurmaniška – negali būti sveika. Įsivaizdavau, kad gurmaniškas maistas būtinai riebokas, neskanus, sukomponuotas iš skrandžiui konfliktiškų produktų. Ačiū Gražinai (Grazina Gum), kad pakeitė mano nuostatas. Jos skaniomis nuotraukomis iliustruota knyga “3 dienų mitybos programa” žaliavalgystės idėją pakylėjo nuo banalaus detokso iki rafinuoto gurme lygio. Linkiu, kad ši autorės knyga įkvėptų kuo daugiau skaitytojų pasibandyti gyvą maistą. Tik 3 dienos. Be apribojimų. Įmantrūs ir paprasti patiekalai kiekvienam skoniui. Gera savijauta garantuota. Ir jokio alkio! Man labai artimas autorės pagarbus požiūris į skaitytoją. Jokio pasikėlimo, jokios ironijos ir kritikos ne vegetarų, ne žaliavalgių atžvilgiu. Būk tu mėsėdis, gerk tu savo kavą, mėgaukis sūriais su vynu, – bet argi tau nėra smalsu, kaip tu pasijausi po 3 dienų augalinės mitybos? Just for fun. Kad turėtum savo nuomonę. Kad susivoktum, ką reiškia jaustis sočiai, lengvai ir pakylėtai. Persergėjimas: pasitarti su gydytoju, ar tirpstantys kilogramai nepakenks jūsų savivertei. 
Azijos studijų centro vadovo dr. Aurelijaus Zyko knyga „Japonijos spalvos ir skoniai“ yra viena iš nedaugelio lietuvių kalba išleistų knygų, pristatančių Japoniją. Gausiai nuotraukomis iliustruota knyga pristato nuostabų ir turtingą Japonijos kultūrinį paveldą bei Azijos studijų centro vadovo dr. Aurelijaus Zyko asmeninę patirtį gyvenant dviejuose Japonijos miestuose (Tokijuje ir Kanadzavoje). Tikiuosi, jog šios knygos pagalba skaitytojai susipažins su Japonijos grožiu ir kultūriniu turtingumu.
 VDU Azijos studijų centro vadovas Aurelijus Zykas per keliolika apsilankymų Japonijoje nuo 1998 m. šioje šalyje praleido apie ketverius metus, studijuodamas Japonijos universitetuose, atlikdamas mokslinius tyrimus bei dirbdamas Lietuvos Respublikos ambasadoje Tokijuje. Jo gyvenimas šioje šalyje įkvėpė parašyti knygą „Japonijos spalvos ir skoniai“. Knygas myliu. Dar baisiau, – esu jas kaupiantis maniakas, kuris atsikėlęs į naują būstą pirmiausia įrengia ne miegamąjį, o bibliotekos kambarį. Mėgstu jas dovanoti, gauti ir, žinoma, skaityti. Mano vedliai į grožinę literatūrą buvo G. Orwell, U. Eco, S. Wassmo, K. Abe, S. Rushdie, H. Murakami, G.G. Márquez, I. Allende, O. Pamuk ir Kh. Hosseini. Jiems esu dėkingas, kad atvėrė man atskirus neištirtus pasaulius. Iš savo skaitytų knygų, kurios buvo išleistos ar perleistos pastaraisiais metais rekomenduočiau šias: 1. „Mažmožių dievas“ – malajalių rašytojos šedevras, nukeliantis į spalvų, kvapų, garsų ir skonių prisodrintą pietvakarinę Indijos pakrantę. Galbūt Arundhati Roy – ne tokia išgarsinta Vakaruose kaip S. Rushdie, bet mane žavi savo asmenybe, pažiūromis ir literatūrine ekspresija. Viena iš tų knygų, kurią perskaičiau pasiskolinęs iš draugų, o paskui nusipirkau. Nes ketinu ją perskaityti dar ir dar. Knyga ekstremaliam pasimėgavimui. 2. Turiu silpnybę: detektyvus mėgstu tiesiog vartoti. Kartais per savaitgalį keletą jų „suryju niekuo neužsigerdamas“. Vis dėlto kai kurie jų paskatina stabtelėti, pamąstyti ir nesileidžia taip lengvai suvartojami. Netgi norisi juos perskaityti dar kartą, jau lėtai ir pasimėgaujant. Higashino „Įtariamojo X pasiaukojimas“ – vienas jų, parodantis, kad detektyvas gali būti ne tik skandinaviškas ar britiškas. Man pačiam buvo netikėtas tas išimtinai japoniškas prieskonis detektyvo žanre. Puikus Jurgitos Polonskaitės vertimas tiesiogiai iš japonų kalbos. Knyga intelektualiam proto pamiklinimui. 3. „Kerintis Iranas“ – puikiai apipavidalinta knyga, griaunanti stereotipus apie vieną prieštaringiausiai vertinamų pasaulio šalių. Ji man įkvėpė drąsos išleisti „Japonijos spalvas ir skonius“. Knyga atsipalaidavusiai kelionei. Aurelijus Zykas
ŽYMŪS ŽMONĖS REKOMENDUOJA 
Knygos „Iter vitae arba gyvenimo kelionė“ autoriai Evelina Savickaitė ir Karolis Kazlauskis aplink pasaulį keliavo  kartu. Keliaudami aplink pasaulį su savimi nešėmės tik būtiniausius daiktus, tačiau kuprinėje turėdavome nors po vieną knygą. Godžiai sukrimtę savo, nors šviesos gaudavome tiek, kiek saulė tądien atseikėdavo, apsimainydavome. Kiekvienas turime savo įkvėpimo šaltinius ar knygas, kuriose galime pramirkti valandų valandomis. Tiesa, su mumis jau taip pat galite keliauti knygos puslapiais „Iter Vitae, arba Gyvenimo kelionė “. Karolis Kazlauskis Viena iš vertingiausių knygų mano gyvenime - tai Henrio David Thoreau knyga  
 Kai turiu laisvo laiko, skaityti renkuosi pačias įvairiausias knygas, nuo grožinės iki mokslinės literatūros. Knygų klubo skaitytojams rekomenduoju šias knygas: 1. Jesus Hernandes (
Eva Tombak – Trijų vaikų mama, buvusi leidėja ir vyriausioji redaktorė – įsteigė pirmą nepriklausomą žurnalą moterims Lietuvoje „Ieva“ (1990), parūpino Lietuvai garsiausio pasaulyje žurnalo moterims „Cosmopolitan“ licenciją (1998), išugdė daugybę talentingų redaktorių, žurnalistų ir dizainerių, kurie ir šiandien didžiuodamiesi sako: „Išėjome Tombakų mokyklą“. Dabar – medicininio turizmo projekto „Doctor Planet“ bendraautorė, jogos mokytoja, rašytoja. „Laisvė basomis“ – antroji autorės knyga, pirmoji – „Kas liko už kadro“ (2011). Gavę dovanų ar įsigiję naują knygą mudu su vyru kaskart prisimename seną anekdotą: „O kam man knyga? Aš knygą jau turiu.” Esu laiminga, kad priklausau kartai, kuri užaugo su knygomis. Kartai, kuri geru laiko praleidimu vadino dieną su knyga, o sėkme – progą sumedžioti gerą knygą. Kartai, kuri atmintinai citavo „Meistrą ir Margaritą“, „Mažąjį princą“, Achmatovą. Kartai, kuri žinojo: pirmiausia reikia galvoti ne apie save – apie kitus, nesišvaistyti “myliu-nemyliu” – mes amžinai įsipareigojame tiems, kuriuos prisijaukiname. Suprantu, nauji laikai – nauji prioritetai. Jaunoji karta gyvena kompiuterių ir interneto žemėje. Palyginti su mano karta, jie turi daug daugiau galimybių: gali užmigti naršydami veidaknygę, žiūrėdami filmą online arba žaisdami kompiuteriu. Sklaidydami elektroninę knygą. Įdomu, jie žino, kaip saldu skaityti lauke, pasitiesus pledą ant nupjautos žolės? Kokia tai romantika – sūpuojantis hamake kartkartėmis atsitraukti nuo lapo, užversti akis į dangų ir skaičiuoti debesis? Išsitiesti su knyga ant įkaitusio smėlio arba skaitinėti lėtai vaikščiojant pajūriu ir mėgaujantis, kaip įdegis paskui seka. Man skaityti knygas – taip pat natūralu kaip valyti dantis, valgyti ar malšinti troškulį. Kvėpuoti. Aš skaitau, nes skaityti – tai pažinti gyvenimą ir save. Aš skaitau, nes rašau. Aš rašau, nes skaitau. Ir rašydama, ir skaitydama ieškau atsakymų. Atsakymų, kuriuos tikrai žinojau, bet kažkodėl pamiršau. Štai dešimt knygų, kuriose radau tai, ką buvau pamiršusi. 1. Lewis Carroll. Alisa Stebuklų šalyje. 2. Antoine de Saint-Exupery. Mažasis princas. 3. Michail Bulgakov. Meistras ir Margarita. 4. Jerome Salinger. Rugiuose prie bedugnės. 5. Hermann Hesse. Sidharta. 6. Carlos Castaneda. Don Chuano mokymas. 7. Eckhart Tolle. Naujoji Žemė. 8. Viktor E. Frankl. Žmogus ieško prasmės. 9. Boris Pasternak. Eilėraščiai. 10. Brian Browne Walker. I Ching arba Permainų knyga.
 Man didelė garbė pristatyti Kęstučio Ptakausko kūrybą ir veiklą.  Tikiuosi, kad knyga „Ryto rasos sodas. Japoniška kultūra, dzeno sodai, arbatos ceremonija ir tradicijos, bonsų estetika ir menas“ sudomins lietuvius ir padės jiems daugiau sužinoti apie Japonijos kultūrą bei skatins Lietuvos ir Japonijos draugystę. Kęstutis Ptakauskas už savo veiklą ir indėlį  skleidžiant Japonijos kultūrą ir menus Lietuvoje bei pasaulyje 2009 metais buvo pakviestas apsilankyti Japonijoje. Tai buvo jo pirmasis vizitas į šią Tekančios saulės šalį. Kęstutis buvo garbingai priimtas imperatoriaus rūmuose ir imperatoriškoje viloje. Apie jo vizitą buvo plačiai nušviesta šalies žiniasklaidoje bei rodoma per nacionalinę NHK televiziją. Po savo pirmojo apsilankymo p. Kęstutis ėmėsi dar intensyviau organizuoti veiklas, susijusias su bonsais, japoniškais sodais ir Japonijos kultūra. Pastaruoju metu dalyvaudamas įvairiose tarptautinėse parodose jis savo darbais garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje. Jo darbai pelnė aukščiausius įvertinimus daugybėje šalių: Japonijoje, Kinijoje, Pietų Korėjoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Italijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir kitur. Pasaulio kraštovaizdžio architektūros konkurse Šanchajuje p. Kęstutis pelnė aukščiausią platininį apdovanojimą. Sveikinu su šios puikios knygos išleidimu šiais metais, kada minime diplomatinių santykių tarp Lietuvos ir Japonijos 25 metų sukaktį.
 

Rūšiuoti pagal

Rodyti po

20 40 60

Rūšiuoti pagal

Rodyti po

20 40 60