20%
20%

Eigulio duktė: byla F 117

Agnė Žagrakalytė

Vertinimas nėra galimas:
74% of 100
(įvertinimai 18)
Nominuota!

EAN kodas: 9789986169864, ISBN kodas: 9789986169864, SKU: 000000000002154443, Puslapių skaičius: 574, Spalvingumas: Nespalvotas, Viršelio tipas: Kietas, Originalo kalba: Lietuvių, Leidimo metai: 2013-11-27, Formatas: 22,2x15,5x4,6, Knygyne: 13.99, Leidykla: Tyto alba UAB

Ypatinga kaina 11,19 €
Knygyne 13,99 €

Sutaupote 2,80 € (20%)

Išparduota

Norėdami gauti pranešimus apie knygą, įveskite savo el.pašto adresą.

Į norų lentyną
Išimti iš norų lentynos

Apie prekę

Tai trijų dalių 572 psl. romanas, apimantis labai ilgą laiką – nuo XIX a. vidurio iki 1977 metų, kai kas ataidi ir iki mūsų dienų. Per sukilimus, karus, tremtis sekamas vienos giminės kelias. Pasakojimo centre – turtingi, pažangūs ūkininkai ir inteligentai – taip pat šis tas naujo lietuvių literatūroje. Dar vienas išskirtinis faktas – veikiantys asmenys – realūs, tikrai gyvenę žmonės, įvykiai – tikri. Autorė rėmėsi per ilgus metus M. Mažvydo bibliotekos Rankraščių skyriaus archyve ir KGB archyve surinkta medžiaga. Kaip minėta, tai kelių kartų istorija, pasakojama apie lietuvius, čigonus, žydus, apie intelektualus, sodininkus, ūkininkus, kunigus ir žolininkes, apie kalinius ir tremtinius, midaus virėjus ir abstinentus… Knygos centre – Jonas Žagrakalys, realus asmuo, nepriklausomos Lietuvos teisininkas ir kultūrininkas, kalėjęs Sibire, gyvenęs tremtyje Kazachstane, vėliau grįžęs į Lietuvą. Jis ir savotiškas romano bendraautoris – skaitome jo prisiminimus, literatūrinius bandymus. Svarbus vaidmuo tenka ir Juozo mylėtoms moterims. Ryškiausia iš jų – eigulio duktė Antanina Čeilytkaitė-Žagrakalienė, žinoma prieškario vertėja.

Skaitytojų įvertinimai
Parašykite savo atsiliepimą
Atsiliepimas:
Pasirinkite įvertinimą
(įvertinimai 18)
TOP komentarai
  1. 100%
    Šią knygą renginyje pristačiau savo skaitytojams , kol kas bibliotekos lentynos ji neužsibūna, eina iš rankų į rankas . Verta perskaityti kiekvienam mylinčiam savo kaimą, kraštą kuriame tau augai. Labai gera knyga
  2. 100%
    AGNĖ ŽAGRAKALYTĖ „EIGULIO DUKRA: BYLA F 117“
    „Vargas labai geras mokytojas. Jis išmoko tokių dalykų, apie kuriuos gerai gyvendami nė sapnuoti nesapnuojam“. P.27;
    „Jaunystė yra brangenybė, kurios nei ant kaklo kabinti kaip karolių nereikia, nei ant riešo mauti, nei auskarų nešioti: tik aklas gali nematyti jaunystės žavumo.“ P.87;
    „Žemė brangesnė už pinigus, ji nesudega ir pragerti jos greit negalės. Seno ūkininko palinkimas prie žemės nesumažėja net tada, kai rankos pradeda trauktis nuo arklo, o kojos nebespėja eiti paskui arklio žingsnį.“ P.102;
    „Mokslas - kaip dangus, jokios ribos neturi. Gerai įsidėmėk: ir tau reikės daug mokytis, bet, kad ir kiek mokytumeisi, vis tiek visko nesužinosi.“ P.238;
    „Nuoširdumas kalvėje nenukalamas ir jausmai iš molio nenulipdomi“. P.307;
    „Turbūt mūsų tarpe nėra nė vieno, kuris nesvajotų apie didelius darbus, gražesnę ateitį, kuris nenorėtų pasistatyti sau paminklo. Ne iš granito, ne iš akmens ar geležies – iš amžinai nerimstančios širdies.“ P.309;
    „Niekuomet negali džiaugtis tuom, ką padarei, reikia galvoti, jog reikėjo galvoti, - tik toks kelias veda į tobulėjimą“ <..> užsimiršimas – kaip slidi žuvis, taip ir lenda pro pirštus, ypač geri pamokymai“. p.309;
    „Meilė – ne pakinkytas arklys, kad galėtum vadelėmis pasukti vienon ar kiton pusėn“. P.324;
    „Neieškok nei lengvo darbo, nei garbės, būk ten, kur esi reikalingas“. P.336;
    „Didelėj galvoj daugiau proto, o siaurakakčiai esantys zubrylos“ p.336;
    „Mes visi norime būti gražūs, turėti daug gražių dalykų. Bet dažnai suklumpam, angelo nuo velnio neatskyrę“. P.336
    „Žemos kultūros tauta daugiau panaši į vaiką“ p.337;
    „Grožio randame ne tik iškilmingume, bet ir didžiame paprastume, net skurde, žmogaus sunykime“ p.337;
    „Ne visada nes pajėgūs spjauti pagundai į akis. Geriau jos artyn, per daug arti, neprisileisti.“ P.342;
    „Mokslas – ne tik duona, bet ir žmogaus asmenybės dalis, pilnesnio gyvenimo pakopa, aukštesnis dvasios kalnas.“ P.370;
    „Svajonė tol, kol pirštų galais jos nepalieti. O po to subliūkšta kaip muilo burbulas“. P.385;
    „Nelygybės daigas kyla iš sėklos, kada nors išaugs iš didelis neapykantos medis pavydo šakomis. Stiprus ir grėsmingas medis.“ P.404;
    „Jei būčia rašytoja, laiką palyginčiau su deimantu, jam skirdama vieną balą, o laikui – begalybės ženklą“. P.415;
    „Žmogus šiandien protingesnis. Jei nebegarbina Perkūno, tai kodėl klaupiasi prieš auksinį ar šilko stabą? Klaupiais, galvą nuleidžia, kuprą lenkia, - kitas nelabai lengvai ir tą pinigą uždirba“. P.419;
    „Gailestingumas – tik nuvytęs žiedas, jei jį paliečia atpildo laukiančios lūpos“ p.423;
    „Po šiurkščiu paviršiumi dažnai slepiasi turtingas vidaus pasaulis, geraširdiškumas ir kitos geros savybės. Žinojom, kad žmogaus vertę sudaro ne tik išorė, bet ir dvasios turtai“ p.427;
    „Biografija – ne kokia išpažintis, kad visas tamsias kertes iškraptinėtum“ p.429;
    „Žmogus vakar ir žmogus šiandien – tai tas pats žmogus, bet nebe toks. Jausmų pagautas, keršto užvaldytas, turto troškimo apakintas, padaro didelį nusikaltimą“. P.446;
    „Galima graužtis ir visai susigraužti dėl to, kad neuždavei svarbių klausimų tiems, kurie dar visai neseniai turėjo ką pasakyti ir jau galėjo pasakoti, - tik nežinojai, buvai dar vaikas. O dabar belieka braukti lapus nuo antkapių plokščių, gramdyti samanas, bandyti įskaityti dylančias runas, bandyti įskaityti trupančius rankraščius, - graužtis, kad nesuspėjai, nepadarei, nepaklausei“. P. 464;
    „Juo didesnį turtą prigyveni, juo sunkiau jis tave lydi paskutinėje kelionėje“ p. 479;
    „Visur taip miela ir smagu, kada nuosavoj širdy dangus“ p.502
    „Mergaitės ir moterys miršta numiršta, žydėjimo kaitros nepasiekusios, arba degte sudega vos sukibirkščiavusios, tas pat ir tikram gyvenime – miręs visad bus mylimesnis, nes negalintis apsiginti“ p.540;
    „Mirusiųjų netenka apverkti – jie jau pas Dievą. Juos supa ramybė ir laimė. Nei troškulys, nei ligos, nei alkis nebekankina. Ir nežinios nebėra, ir nieko nebetenka bijoti, ir rytojus jau aiškus aiškus“ p.542.
  3. 100%
    idomi
Visi komentarai
    Daugiau įvertinimų ()
    Jums taip pat gali patikti...