Mokslo knygos paaugliams? Patarimai, kaip juos sudominti

Šiuolaikinių tėvų svajonė – skaitantis vaikas. Gerai, kai šeimoje augantis paauglys – tikras knygų „rijikas“, o ką daryti, jeigu ankstyvą (nuo 10 m.) ar vėlyvą paauglystę (16–18 m.) išgyvenantis vaikas į knygas nė nenori pažiūrėti? Bet juk skaityti galima ne tik romanus! Dalijamės įdomių leidinių jaunimui rekomendacijomis ir psichologės, knygų tėvams autorės Astos Blandės, patarimais, kaip augančius vaikus paskatinti domėtis juos supančiu pasauliu ir neprarasti dialogo.

Suteikite laisvę rinktis. Pasak A. Blandės, tėvų vaidmuo paauglystėje keičiasi: suaugusieji tampa stebėtojais, palydėtojais, padrąsintojais, nukreipėjais ir įkvėpėjais. Viena svarbiausių užduočių tėvams – sugebėti keisti bendravimo principus: suteikti daugiau laisvės renkantis ir priimant sprendimus, dažniau diskutuoti ir atsižvelgti į pasikeitusius vyresnio amžiaus vaiko poreikius. Padėkite ir padrąsinkite, parodydami pagarbą ir pasitikėjimą jo asmenybei.
Leiskite eksperimentuoti. Paauglystė ir yra vienas geriausių laikų eksperimentams. Taip jaunas žmogus atranda, ką mėgsta, kuo domisi ir kaip visa tai priima aplinka. Kartais tėvams norisi pasakyti, kad vienas ar kitas pasirinkimas yra pasmerktas, tačiau tai geriau padaryti švelniai, o kitąkart tiesiog leisti patirti pasekmes. Juk žmogus bręsta susidurdamas su sunkumais ir juos spręsdamas. Tad jeigu kai kurios knygos jaunimo ir nesudomina, būkite tas, kuris padrąsins ir pakvies eksperimentui, nes išankstinė nuomonė kartais gali būti klaidinga.
Rodykite pavyzdį. Būtų puiku, jei motyvaciją knygoms ir mokslui stiprintumėme nuo tada, kai vaikas tik pradeda ko nors mokytis. Kartais „nieko nenorintis“ paauglys tik atspindi savo šeimos nuostatą į mokyklą, mokytojus, knygas ir laisvalaikio veiklą. Jei kalbame tai, kuo patys netikime, vaiką motyvuoti bus sunku. Knygos ir filmai yra galingas motyvacijos ginklas: jei atrandate „kabinančią“ temą, istoriją, ypatingą ir stiprų herojų, su juo susitapatinęs paauglys gali palaipsniui spręsti savo vidinius konfliktus ir ieškoti tinkamų būdų jiems spręsti. Psichologė savo praktikoje ne kartą yra pasiūliusi pradžioje perskaityti konkrečią knygą ir tik tada atvykti į terapiją. Kartais pakanka tik knygos.
Padėkite rasti prasmę. Prasmės paieškos per mokslą, santykius ir gyvenime – vienas svarbiausių paauglystės variklių. Padėkite paaugliui kuo daugiau pažinti save, aplinką, kitus žmones ir kartu pasvajokite apie ateitį: kokios sritys ir kodėl traukia arba sukelia atmetimo reakciją. Ieškokite knygų, kurios kitu kampu pateikia vieną ar kitą dalyką. Skaitykite, vartykite knygas kartu ir diskutuokite, kodėl jos atsidūrė jūsų rankose. Prisiminkite, kad nieko gyvenime nevyksta atsitiktinai. Su tokiu požiūriu pralaušite jus skiriančią užtvarą tarp savęs ir gyvenimo.


Jaunimui rekomenduojamos negrožinės literatūros knygos:

„Slaptoji formulė“ ir „Pasiklydę kosmose“ (serija „Mokslinis nuotykis“, „Šviesa“, 2017). Šiuolaikinių vaikų paauglystė prasideda gana anksti, dar nė nesulaukus dešimties metų. Tokiam vaikui sunku būtų įsiūlyti leidinį apie mokslus. O jeigu kalba eina apie nuotykių istoriją? Šios serijos knygos – būtent tokios, be to, parašytos it kompiuterinis žaidimas – jų negalima skaityti iš eilės, nes siužeto eigoje tenka atsakyti į herojams iškeltus klausimus ir keliauti pirmyn atgal per visus knygos puslapius, kad sužinotume, kas nutiko toliau. „Pasiklydę kosmose“ pakvies tapti tarpgalaktinės Plačiųjų erdvių policijos agentūros patruliu ir gelbėti į bėdą patekusį erdvėlaivį. Tam prireiks pirmųjų gyvenime astrofizikos žinių. O knygoje „Slaptoji formulė“ teks susitapatinti su šokolado fabriko gelbėtojais ir, kad misija pavyktų, pasitelkti chemijos žinias. Ir visai nesvarbu, jei šio dalyko mokykloje vaikas dar nesimokė – nuotykių knygų pabaigoje yra visi paaiškinimai ir pagalba skaitančiam herojui.


„Iliustruotas chemijos žinynas“ („Šviesa“, 2017), „Iliustruotas fizikos žinynas“ („Šviesa“, 2017), „Iliustruotas biologijos žinynas“ („Šviesa“, 2017). Nuojauta kužda, kad galite pažadinti gamtos mokslų talentą ir jau reikia kažko rimčiau? Šios knygos bus įdomios visiems, kas domisi chemija, fizika ar biologija. Jose ne tik žodžiais, bet ir gausiomis iliustracijomis aiškinamos pagrindinių terminų reikšmės, visi apibrėžimai paprasti ir aiškūs, papildyti detaliais piešiniais ir diagramomis. Vieną ar kitą žinyną verta padovanoti apie būsimą mokslų ir profesijos kelią jau galvojantiems paaugliams, ypač besidomintiems gamtos mokslais. Patraukliai aprašyta teorija padės pasikartoti jau turimas žinias ir sudomins mokytis giliau, be to, pravers ruošiantis valstybiniam egzaminui.

„Viduramžių paslaptys“ ir „Bėgimas per Romą“ (serija „Istorinis nuotykis“, „Šviesa“, 2016). Galbūt jūsų vaikui kur kas įdomesnės ne fantastinės, o tikros istorijos iš žmonijos praeities? Lygiai tokiu pačiu principu parašytos „Istorinio nuotykio“ knygos kviečia susitapatinti su praeityje gyvenusiais herojais – viduramžių riteriais ar romėnų gladiatoriais. Kad paauglys knygą perskaitytų iki galo, reikės atsakyti į keblius, bet įdomius klausimus, šįkart – apie istorinius įvykius, daiktus ir kiek keistokus to meto gyvenimo įpročius.

Serija ELI (skaitiniai paaugliams anglų kalba). Jei paaugliui labiau prie širdies romanai ar garsių žmonių biografijos ir dienoraščiai – kodėl gi nepabandžius jų skaityti originalo kalba ir taip per vasarą nesustiprinus savo žinių? Tam labai tinka adaptuoti garsiausi romanai ir dienoraščiai, išleisti serijos ELI skaitinių knygelėse anglų kalba. Čarlzo Dikenso „Oliveris Tvistas“, Marko Tveno „Tomo Sojerio nuotykiai“, Emilijos Brontė „Vėtrų kalnas“ ir kitų autorių garsūs kūriniai jaunimui, kaip „Robinas Hudas“, „Lobių sala“ ar Viljamo Šekspyro pasakos ir kita laiko įvertinta įdomi ir prasminga klasika. Kad nebūtų per sunku, galima išsirinkti knygelę pagal savo anglų kalbos žinių lygį, o skaitant pasitelkti į pagalbą garsines (su kompaktine plokštele) ir teksto suvokimo užduotis. Šios serijos leidiniai yra suskirstyti į 6 lygius, atsižvelgiant į aktyvųjį žodyną, ir atitinka A1–C2 kalbos mokėjimo lygius.

Kraunama...