Kiborgų žemė

     Atostogaudamas gimtojoje Šilutėje žurnalistas Dovydas Pancerovas (g. 1987) sulaukia netikėto pasiūlymo skristi į revoliucijos krečiamą Ukrainos sostinę Kijevą. Jam atrodo, kad tai bus tikras nuotykis, todėl nedvejodamas sutinka. Jau kitą dieną Dovydas atsiduria tarp barikadų ir svylančių padangų, patenka į tikrą smurto ir neapykantos uraganą. Jam trūksta šiltų rūbų, jis neturi šalmo ir šarvinės liemenės, o kuprinėje viso labo guli džinsai, nešiojamasis kompiuteris ir buteliukas vyriškų kvepalų. Revoliucija sukrečia jauną reporterį, jį užvaldo adrenalino troškimas ir sunkūs išgyvenimai. Jis ir vėl grįžta į karo siaubiamą Ukrainą.

    Asmeninis santykis – didžiausia knygos vertybė. Svarbiau ne tai, kad autorius pats lankėsi karo zonoje ir stengėsi informuoti apie įvykius lietuvių auditoriją, o įsitraukimas, empatija, rūpestis. Taip pat svarbu, kad žurnalistas nesipuikuoja patirtais išbandymais. „Literatūra ir menas“ apžvalgininkas Marijus Gailius

    Pancerovas sugeba meistriškai valdyti kūrinio tempą tai užšaldydamas veiksmą nykioje lietuviškoje kasdienybėje, tai iki maksimumo pakaitindamas liepsnojančiame Maidane ar neramiuose Ukrainos rytuose. Jis gabiai atrenka ir sudėlioja žodžius, todėl tekstas lengvai skaitomas, ir dviejų pavakarojimų šiai knygai užtenka. „Verslo klasė“ knygų apžvalgininkas Egidijus Jurgelionis

     Pulsuojantis tekstas. Jauti Molotovo kokteilių, degančių padangų ir mirties tvaiką. Atviras Dovydo Pancerovo dienoraštis primena ilgai saujoje laikytą granatą, kurios žiedas ištrauktas. Prisiminimų sprogimas kala itin stipriai. Žurnalistas, publicistas, keliautojas Vytaras Radzevičius