Aušvicas. Naciai ir "galutinis sprendimas": knygoje pateikiami penkiolika metų rinkti Aušvico nusikaltimų vykdytojų ir jų aukų liudijimai

Aušvicas. Naciai ir "galutinis sprendimas": knygoje pateikiami penkiolika metų rinkti Aušvico nusikaltimų vykdytojų ir jų aukų liudijimai

„Manau, ši knyga yra vienas svarbiausių veikalų, leisiančių geriau suprasti Holokaustą“, – taip apie lietuvių kalba ką tik pasirodžiusią britų istoriko ir žurnalisto Laurence’o Reeso knygą „Aušvicas. Naciai ir „Galutinis sprendimas“ sako buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Władysławas Bartoszewskis, pats kalėjęs didžiausioje nacių įkurtoje koncentracijos stovykloje.

 Reesas knygoje „Aušvicas“ (vertė Matas Geležauskas, leidykla „Kitos knygos“) pateikia penkiolika metų rinktus interviu su Holokaustą išgyvenusiomis įvairių tautybių aukomis ir nusikaltėliais vokiečiais. Pašnekovai atskleidžia, kaip veikė koncentracijos stovyklos, kokie buvo masinių žudynių metodai, kas padėjo išgyventi arba sukurpti sėkmingą pabėgimo planą, užsimenama net apie viešnamį, kuriame riba tarp kalinių ir prižiūrėtojų tapdavo ypač menka.

Ne tik surinkęs interviu, bet ir ištyręs daugybę dokumentų archyvuose, L. Reesas svarsto, kodėl kai kurie žmonės žydų genocidą vertina kaip teigiamą ar net sveikintiną įvykį. Autorius klausia, kaip nutiko, kad XX amžiaus Vokietijos – kultūringos tautos Europos širdyje – piliečiai apskritai vykdė tokius nusikaltimus? Kodėl Baltijos šalyse, taip pat Lietuvoje, įsišaknijo antisemitinės pažiūros?

Sykiu L. Reeso žvilgsnis platus – nepamirštama, kad stovykloje žuvo ar nukentėjo ir daugybė kitų tautų atstovų, netradicinės seksualinės orientacijos ir įvairias religijas išpažįstančių žmonių.

„Reesas be jokių pagražinimų pasiekia tai, ką prieš maždaug keturiasdešimt metų pasitelkusi filosofiją padarė Hannah Arendt: padeda skaitytojui iškelti Holokaustą iš košmarų ir gotikinio siaubo karalystės ir pripažinti, kad tai daug žmogiškesnis reiškinys, nei norėtųsi manyti. Ši kruopščiai ir atvirai parašyta knyga nesidangsto iliuzijomis“, – 2006 m. knygai pasirodžius JAV apie ją rašė dienraščio „The Washington Post“ kritikas Davidas Von Drehle’as.

Knygoje surinkti sukrečiantys stebėtojų, nusikaltimų vykdytojų ir jų aukų liudijimai, dėl kurių susitarti autoriui nebuvo lengva. Palyginimą su filosofės Hannah Arendt mintimis apie blogį atspindi koncentracijos stovyklą Lenkijoje išgyvenusio Toivio Blatto prisiminimai: „Žmonės manęs klausia, ką sužinojote ten būdamas, ir aš manau, kad tikras esu tik dėl vieno: niekas savęs nepažįsta. Galite paklausti gatvėje sutikto malonios išvaizdos žmogaus: „Kur yra Šiaurinė gatvė?“, jis paėjės su jumis pusę kvartalo, parodys, bus geraširdis ir malonus. Kitomis aplinkybėmis tas pats asmuo gali būti už visus baisesnis sadistas. Žmonės nepažįsta patys savęs. Skirtingomis aplinkybėmis kiekvienas iš mūsų galime būti geras ar blogas. Kai kas nors su manimi elgiasi maloniai, kartais pagaunu save galvojant: „O kaip jie būtų elgęsi Sobibore?“

„Aušvicas“ – tai išsami studija ir unikalus liudijimas, kaip susiklosčius ekstremalioms aplinkybėms pasaulio istorijoje gali būti paprasta nužmogėti. Knygos leidybą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Reesas – britų istorikas, dokumentinių filmų ir laidų kūrėjas, buvęs BBC kanalo istorinės programos vadovas, aštuonių knygų autorius. Jo laidos ir knygos naudojamos kaip mokomoji medžiaga Didžiosios Britanijos mokyklose. Autorius daugiau kaip 20 metų specializuojasi Antrojo pasaulinio karo istorijoje, labiausiai tyrinėja nacistinės Vokietijos vykdytą politiką ir nusikaltimus, todėl jo kompetencijomis neabejojama. Yra apdovanotas BAFTA, Tarptautinės dokumentikos apdovanojimais, „Emmy“ ir kt., o 2006 m. ši jo knyga išrinkta geriausia istorine metų knyga Britų knygos apdovanojimuose.

Apie knygą >>



Rekomenduojame