INTERVIU SU RAMUNE DIRVANSKIENE

INTERVIU SU RAMUNE DIRVANSKIENE

Neuropsichologijos mokslų daktarė R. Dirvanskienė: jei norite treniruoti smegenis, išbandykite neįprastas užduotis

„Smegenims reikia ne tik lavinimo pratimų, bet ir gryno oro bei fizinio aktyvumo“, – teigia šiais metais leidyklos „Alma littera“ išleistos knygos „Kaip veikia smegenys“ autorė, neuropsichologijos mokslų daktarė, Vyriausybės strateginės analizės centro vyriausioji politikos analitikė Ramunė Dirvanskienė. Mokslininkė sako, kad sugebėjimas žaisti, kai suaugame, niekur nedingsta. Jis virsta kūrybiškumu, o žaidimai, galvosūkiai, kryžiažodžiai, protų mūšiai gali padėti vystytis toms smegenų savybėms, kurias įprastoje kasdienybėje vystome silpniau.

Kaip ilgai žmoguje išlieka poreikis žaisti? O gal mes patys šį poreikį savyje tramdome?

Mokslininkai, tyrinėjantys žaidimų sritį, teigia, kad gebėjimas žaisti niekur nedingsta, suaugę mes tai pradedame vadinti kūrybingumu. Ir žaidžiant, ir mąstant kūrybiškai, tyrinėjama, mokomasi naujų įgūdžių, eksperimentuojama, sprendžiamos problemos ir lavinama vaizduotė. Šie gebėjimai yra nepaprastai vertinami daugybėje šiuolaikinių profesijų.

Gimstame turėdami natūralų poreikį žaisti. Vėliau, kai susiduriame su taisyklėmis, šis poreikis slopinamas. Kad vaikas išaugtų į kūrybišką suaugusįjį, rekomenduojama skatinti laisvą žaidimą, kuriame vaikas ne tik renkasi žaidimo priemones, bet ir kuria jo taisykles. Mokslininkai pastebi: šiais laikais madingas perdėtas vaikų žaidimo organizavimas ir struktūrizavimas yra kenksmingas vaiko raidai. Besikišdami į vaikų žaidimus, nustatinėdami taisykles, suaugusieji ne tik apriboja vaikų gebėjimą kūrybiškai mąstyti, bet ir pradeda sieti jų kontrolės lokusą ne su vidumi, o su išore. Laisvai žaisdamas vaikas pradeda pasitikėti savo gebėjimu kurti. Pernelyg kontroliuojamas vaikas išmoksta, kad taisykles nustatinėja kiti, o jis teturi joms paklusti. Taigi, nors įprastai žaismingumas yra siejamas su smegenų kaktinės žievės funkcijomis ir empatijos gebėjimais, labiausiai jis lavinamas vaikystėje, per laisvą žaidimą.

Ar stalo žaidimai ir galvosūkiai mūsų smegenis veikia kitaip, nei vaizdo žaidimai?

Poveikis smegenims priklauso nuo to, ar veikla atliekama individualiai, ar su kitais žmonėmis, o taip pat – kokios funkcijos treniruojamos.

Pastebėta, jog žaidžiant žaidimus kartu su kitais, lavinami ne tik pažintiniai, bet ir bendravimo, empatijos gebėjimai. Be to, kompanijoje žaisti smagiau, žmogus labiau įsitraukia, išsiskiria daugiau vadinamųjų laimės hormonų. Taigi, ar tai būtų protmūšis, stalo ar kompiuterinis žaidimas, didesnė nauda bus, jei veiklą atliksime kartu su kitais ir užmegsime draugystes.

Moksliniai tyrimai, lyginę tradiciniais laikomų smegenų lavinimo pratimų, tokių kaip kryžiažodžiai ar sudoku, poveikį su vaizdo žaidimais, esminių skirtumų tarp jų nerado. Ir vienų, ir kitų poveikis apsiribojo tik funkcijose, kurios buvo įtraukiamos juos atliekant. Tad, koks bus poveikis smegenims, labiau priklauso nuo to, kokius gebėjimus reikia naudoti užduotį atliekant, o ne nuo to, kokia yra žaidimo forma.

Kas darosi mūsų galvose, kai pradedame spręsti galvosūkius? Kodėl juos svarbu spręsti vaikams, mokyklinukams ir vyresnio amžiaus žmonėms, ypač – senjorams?

Spręsti galvosūkius yra protinė veikla, įtraukiamos ir treniruojamos skirtingos smegenų funkcijos. Kai sprendžiame kryžiažodžius, laviname žodinę atmintį ir žodyną, logines sekas – planavimo gebėjimus. Reakcijos žaidimuose – informacijos apdorojimo greitį ir taip toliau.

Jei nusprendėte įsitraukti į šias veiklas, verta pasidomėti, kas ir kokiu tikslu galvosūkius kūrė. Tikrai egzistuoja proto lavinimo žaidimų, sukurtų šią sritį tyrinėjančių mokslininkų. Tokių žaidimų nauda senėjimo atitolinimui, reabilitacijai po insulto ar smegenų traumos ar vaikams, turintiems raidos sutrikimų, yra įrodyta moksliniais tyrimais. Tačiau esama ir daugybė žaidimų, kurie realios naudos jūsų smegenims neturės.

Kokie galvosūkiai yra labiausiai vertingi? Ko mus moko? Kokias savybes ugdo?

Naudingiausi yra galvosūkiai, kuriuos sprendžiant įgytos žinios ar įgūdžiai vėliau gali būti perkeliami į realų gyvenimą. Žmogui, jo darbe turinčiam įsiminti daug skaičių, pravers pratimai, kurių metu lavinamas gebėjimas įsiminti ilgas skaičių sekas. Tačiau tie patys pratimai nesuteiks naudos kitam, kurio darbe reikia įsiminti daug žodžių, – čia treniruojamos kitos smegenų funkcijos. Todėl rekomenduočiau pirmiausia susipažinti su skirtingomis proto funkcijomis bei įvardinti sau aktualiausias. Ir tada jau rinktis galvosūkius. Daugiausiai pastebimos naudos suteikia užduotys, kurias atlikdami treniruojame silpniausiai išvystytas funkcijas, o rezultatus pritaikome kasdieniniame gyvenime. Taigi, jei esate filologas, kurio puikiai išlavinti kalbiniai gebėjimai, bet prasti konstrukciniai, apčiuopiamos naudos jums gali suteikti vizuoerdvinių ir planavimo gebėjimų lavinimas. Ypač jei vėliau šias žinias pritaikysite realiame gyvenime, konstruodami, pavyzdžiui, medžio namelį.

Kokius galvosūkius žmonės sprendžia sunkiausiai?

Sunkiausiai žmonės sprendžia galvosūkius, su kuriais yra mažiausiai susidūrę ir kuriems atlikti reikalingi gebėjimai yra išlavinti silpniausiai. Tokie galvosūkiai mums atrodo sunkūs ir jų vengiame. Kai atliekame lengvus, įprastus, surenkame daug taškų, pasijaučiame protingi ir tai suteikia malonumo. Todėl norintiems treniruoti savo smegenis, rekomenduočiau išbandyti naujas, neįprastas užduotis. Net jei tai iš pradžių atrodys sunku ar nemalonu.

Ar svarbu galvosūkius sprendžiant, juos išspręsti? Ar veiksmas yra labiau naudingas nei rezultatas?

Svarbiausia yra procesas. Jei rinksimės tik lengvas užduotis ir kaskart surinksime daug taškų, netobulėsime. Daugiau naudos gausime iš užduočių, kurias atlikdami pasidomėsime papildomai ir išmoksime kažko naujo. Taigi, jei esate sporto žinovas, nesirinkite kryžiažodžių apie sportą. Geriau rinkitės kryžiažodžius apie botaniką ir gėlių rūšis, kad, perskaitę naują klausimą, turėtumėte ieškoti atsakymo.



Rekomenduojame