Rašytoja, scenaristė Monika Budinaitė rekomenduoja

Rašytoja, scenaristė Monika Budinaitė rekomenduoja

Pasirodęs naujas Knygų klubo katalogas, žinau, nuo šiol ir vėl užims svarbią vietą mano rankinėje. Tai puikus gidas leidžiantis greitai ir efektyviai peržvelgti naujienas ir neužtrukti valandų valandas stoviniuojant knygynuose prie lentynų. Jo dėka šiuo metu skaitau S. Rushdie “Vidurnakčio vaikai”, o šalia lovos guli dar dvi, kurias neskubėdama skaitinėju, kaip žinių bagažo papildymą, tai yra: L.A. Senekos “Laiškai Liucijui” ir Simone de Beauvoir “Antroji lytis”.

Aš per mėnesį perskaitau vidutiniškai keturias knygas. Jei knygos pasitaiko nedidelės ir užvaldo, perskaitau daugiau. Tad čia mano rekomenduojamos knygos Jums iki pavasario:

1. E. Hemingway “Senis ir jūra”. Skaitydama negalėjau atsigėrėti knygos vaizdingumu. Mačiau ryškiaspalves žuvis, spindintį jūros vandenį ir spiginančią saulę. Beveik patikėjau esanti valtyje ir gaudanti savo gyvenimo žuvį. Nuostabi apysaka, gilūs autoriaus filosofiniai pamąstymai, įtaigi psichologinė žmogaus kova.

2. A. Sakse “Pasakos apie gėles”. Radusi naują knygos leidimą išties nudžiugau. Tai knyga, kurios neįmanoma pamiršti. Kokia įtaigi augalų antropomorfizacija, apgalvota gėlių charakteristika ir nuostabios istorijos. Tai ne tik pasakos, tai visa enciklopedija, supažindinanti
su įvairiausiomis gėlėmis ir net gražiausiomis gyvenimo vertybėmis.

3. M. Duras “Meilužis”. Tai knyga, dar kartą leidusi įsitikinti autorės gebėjimu paprastai, bet taip žaviai pasakoti apie save. “Meilužis” – nepaprastai įtaigus meno kūrinys, kurio nepaleidi tol, kol nebaigi skaityti.

4. C.M. Buchanan “Tapyti merginas”. Besižavėdama E. Dega kūriniais, į juos žvelgdama, ne kartą esu susimąsčiusi apie pozavusias balerinas. Kokios jos buvo? Visiems smalsaujantiems rekomenduoju šią knygą. Įtaigi XIX amžiaus antrosios pusės Paryžiaus kasdienybė, baleto, teatro gyvenimas bei paslaptingas pats Edgaras Dega.

5. J. Melnikas “Maša, arba Postfašizmas”. Netikėtas atradimas. Knyga verčianti daug ką apmąstyti ir, neabejoju, susiremti su pačiu savimi. Paprastas, lengvas pasakojimas, tačiau nepaprasta istorija ir dar įspūdingesnė kūrinio idėja.

6. R. Bach “Tiltas per amžinybę”. Knyga priversianti net vienišiausią žmogų pajusti, kad gali būti ir tikriausiai yra mylimas. Įtaigus ir realus pasakojimas kiekvieno kasdienybę pavers šiek tiek mistiška ir romantiška.

7. L.A. Seneka “Apie sielos ramybę”. Tai knyga verčianti stabtelėti ir bent trumpam nusigręžti nuo skubančio mus supančio gyvenimo, pažvelgti į save, susitikti su savomis silpnybėmis ir sielos ydomis, atpažinti ne visada teisingą savo mąstymą ar įsitikinimus. Tiesiog nuostabus laikas ir darbas su savimi.

8. J. O’Connor “Pardavėjas”. Bene geriausia pastaruoju metu skaityta knyga. Subtilus ir geras humoro jausmas privertė ne kartą šyptelėti ir pasijuokti. Meistriškas autoriaus gebėjimas pasakoti, patikėti, susigyventi su knygos veikėjais ir įtikinti pamėgti tą, kurio pamėgti negali, tiesiog – neįtikėtinas. Tai viena iš knygų, kurios nenori paleisti iš rankų.

9. G. Viliūnė “Vilniaus Madona”. Knyga sužavėjusi XVI amžiau Lietuvos didžiosios kunigaikštystės dvaro gyvenimu ir, žinoma, Maskvos gražiąja kunigaikštyte Elena. Ji čia vaizduojama ypač gyvai ir įtikinamai.

10. J. Moyes “Aš prieš tave”. Jei sakyčiau, kad tai knyga apie meilę, turbūt nebūčiau tiksli. Manau tai pasakojimas apie draugystę, puslapis po puslapio vedančią link stipraus jausmo, dėl kurio gali aukotis, mylėti, tikėti ir galiausiai susitaikyti. Įtraukianti, lengvai skaitoma knyga. Linksminanti, o kartais verčianti ir nusiminti.