Rosa Ventrella „Oleandrų sodas“

Rosa Ventrella „Oleandrų sodas“

„Mano šeimos moterys paslapčia tardavosi, ką nors pašiepdavo, apkalbinėjo tarsi velnio apsėstos davatkos. Tada dar nesupratau, kad visame tame šurmulyje nieko nenutuokianti ir netgi viskuo patenkinta auka amžinai ta pati: vyras.”

Karbonaros miestelyje vieno namo sode žydi oleandras. Jį pasodino Agostinas, atsikėlęs ten gyventi su žmona Anita, visų vadinama Žiniuone.
Apdovanota retu nepaprastu grožiu Žiniuonė geba pagydyti skausmų kamuojamus naujagimius, teikia nepamainomą pagalbą gimdant ar bet kokiai bėdai ištikus, geba panaikinti nužiūrėjimą. Griežta, beveik niekada niekam nerodanti švelnumo Žiniuonė, metams bėgant, patiria vyro mirtį ir užgriuvusį karą, užaugina dukteris matydama jų nelaimingą meilę, jas užvaldančią aistrą, jų žiaurų nusivylimą. Guodžiantis Žiniuonės buvimas, apgaubtas paslaptinga tyla, visada jas sergsti net nenuspėjamo likimo akivaizdoje...