Tinklaraštininkas Púikis rekomenduoja: Adam Silvera „Pabaigoje jie abu miršta“

Tinklaraštininkas Púikis rekomenduoja: Adam Silvera „Pabaigoje jie abu miršta“

Adam Silvera
Pabaigoje jie abu miršta“

 Eikit šikt su tokia pabaiga, gerai? Slapčia tikėjausi, kad knygos pavadinimas neišsipildys ir autorius atras kokią kliauzą istorijoje, kad viskas pasisuktų „ilgai ir laimingai“ rakursu. Ką gi, ablom.

Nors, būkim teisingi, pabaiga jau ir taip nusakė, ko tikėtis, nebuvo to tokio nemalonaus prieskonio, apie kurį norėčiau ir galėčiau svaigti. Abu numirė, taip. Visi miršta, kas sulaukia skambučio. Visi.

Kaip manote, ką darytumėte, jeigu sulauktumėte patys tokio skambučio? Likus parai iki mirties būtų paskambinta ir apie tai pranešta.

Esmė ne skambutis ir pabaiga, o visas vyksmas iki pabaigos. Visada mėgavausi ne galutiniu rezultatu, o eiga link jo. Visada intrigavo pats procesas, bet ne pasiektas tikslas. Procesas ilgesnis, tikslo pasiekimas pernelyg trumpas, kad paties jausminė bazė pasidžiaugt galėtų.

Miršta. Nors iki tol nugyvena pačią geriausią parą. Savigraužos, savigailos, akistatų su baimėmis, jausmų karuselė, bučinys, palaiminga ir „pa“greitomis suvyniota meilė. Tai rodo, kad jie mirė būdami gyvi – gyvastingi ir gyvybingi.

Pats?

Pirmų pirmiausia aplankyčiau savo artimuosius. Prisipažinčiau jiems karštoje meilėje. Tuomet susitarčiau susitikti su draugais, o jei jie rastų kokių nors priežasčių nesusitikti, manipuliuočiau mirties kortą – tarsi maža mini svajonė panaudoti tai prieš juos ;P su jais nuverkčiau vieną kitą posmą, prisimintume gerus laikus. O gal visus visus sukviesčiau į vieną vietą, kur idiliškai pasitiktumėme naują etapą.

Nors, jeigu atvirai, greičiausiai tylėčiau, niekam nieko nesakyčiau ir jeigu būtų proga – nukeliaučiau prie ežero, jūros, vandens telkinio. Geriausia – prie miško. Namuose visiems palikčiau po laišką, balso žinutę ir vaizdo įrašą. Ir būtinai kam nors „paveldinčiau“ visas savo knygas!

Ir visada už viską prašyčiau atleidimo.

Rekomenduoju. Perskaitykite kaip fikciją, tačiau apmąstykite, tarsi tai būtų realybė. Atsakykite į klausimą, ką patys darytumėte tokiu atveju – dabar, po pusmečio, po dešimties metų. Spekuliuokite į sveikatą, vis tik tai prabudina norą gyventi ir nugyventi taip, tarsi mūsų lauktų paskutinė diena.

P.S. laukiu priešistorės.



Rekomenduojame