Tinklaraštininkas Púikis rekomenduoja: C. Enblad ir H. Fexeus „Persikrauk. Išmok laiku sustoti“

Tinklaraštininkas Púikis rekomenduoja: C. Enblad ir H. Fexeus „Persikrauk. Išmok laiku sustoti“

Henrik Fexeus ir Catharina Enblad

„Persikrauk“

Kaip geriausia apžvelgti knygas, kurios priklauso populiariosios psichologijos lentynai? Juk tai, kas buvo įdomu ir pritaikoma man, nebūtinai gali būti įdomu ir pritaikoma kitiems. Vis tik asmeniško susiejimo neišvengsiu.

Pastaruoju metu leidykla Alma Littera išleidžia tokias knygas, kurios labai tinka mano paties sau diagnozuotoms ligoms. Prieš kelis mėnesius išleido knygą apie nesiklausymą-negirdėjimą (jos dar neperskaičiau, prioritetizuoju savas bėdas), o dabar - apie tai, kaip ne tik kartais, o visada reikia mokėti persikrauti/pasikrauti iš naujo.

Kelionėje, iš kurios grįžau prieš pusmetį, rodos, neturėjau jokių problemų su persikrovimu. Kasryt atsikeli vis kitoje vietoje, kitoje aplinkoje - ar tai būtų kalnai, ar tai būtų jūra, ar tai būtų rytinis rūkas, o gal tai tiesiog lietus, viskas tuomet turėjo kažkokią magišką simboliką. Besikeičianti aplinka buvo persikrovimo priemonė. Galimybė daryti tai, ką nori (skaityti, rašyti, dainuoti, valgyti, sustoti ir pasiklausyti), buvo persikrovimo priemonė. Galėjau bendrauti su kitais žmonėmis, tačiau daugiausiai laiko praleidau bendraudamas su pačiu savimi, klausydamasis savęs paties.

Sugrįžus į Lietuvą nepastebėjau, kaip sparčiai dalykai pradėjo keistis. Jau kelionei einant į pabaigą turėjau darbą, tad žinojau, kad nusileidus lėktuvui po kelių savaičių saviizoliacijoje pradėsiu dirbti. Ilgai nematyti ir išsiilgti draugai bei artimieji buvo sudėlioti padieniui - su vienais susitiksiu pirmadienį, su kitais - antradienį, trečiadienį ir pan. Reikia stagiai susirasti naujus namus, nes gyventi pas sesę už 20 kilometrų nuo Vilniaus nebuvo pati patogiausia dalis.

Dabar, kai žiūriu į tai iš praėjusio laiko perspektyvos, tai buvo smūgis. Įvyko didžiuliai pokyčiai mano gyvenime - iš labai lėto ir ramaus tempo turėjau peršokti ant greitai jojančio arklio. Prisiminiau save ankstesnį (kokie 5 metai atgal) ir maniau, kad susitvarkysiu su viskuo. Tačiau laikas eina, organizmas nebepaveža tiek, kiek anksčiau (nesu senas, bet juk prisidedantys metai našumo nedidina). Ir, aišku, prie visko prisidėjusi pandemija, kuri paralyžavo daugybę dalykų, kurie galėjo atitolinti problemą arba netgi ją utilizuoti savaime.

„Jums patinka didelis užimtumas, bent jau tol, kol jis jus praturtina, o ne parklupdo.”

Ką gi. Po šešių mėnesių Lietuvoje ne tai, kad nesugebėjau susitvarkyti su didelėmis apsukomis, rasti būdų atsipalaiduoti, skirti laiko sau, bet dar ir gerokai pabloginti savo fizinę sveikatą. Viena to priežasčių - nesugebėjau persikrauti, daryti pertraukėlių.

„Koncentracijai ėmus silpti, jie mano, kad viską gali išspręsti puodelis trigubo espreso arba tiesiog reikia dar labiau pasistengti.“ - turėčiau kam parodyti šį sakinuką. Jūs irgi?

Knygoje PERSIKRAUK labai daug tokios įdomios teorijos, kuri, rodos, visiems gali būti žinoma ir visiems savaime suprantama, tačiau, ar tokiais atvejais mes dažnai nenumojame ranka sakydami, kad ai…? Nepeikit manęs, tačiau pirmą kartą perskaičiau, kad egzistuoja geras ir blogas stresas (kaip sociologijos studijose sąvoka kultas, kuriai būtų klaidinga taikyti vien neigiamą reiškmę). Rimtai. Visada maniau, kad stresas yra blogai. Sužinojau daugiau apie savo asmens tipui galimus persikrovimo metodus! Knygoje paspalvinau ir sužinojau, ką ir taip jau žinojau, bet vizualizuoti tai buvo visai kas kita. O ką jau kalbėti apie trijų savaičių planą, kurį rekomendavo knygos autoriai. Dalinuosi mintimis apie knygą anksčiau, nei kad būsiu spėjęs įvykdyti trijų savaičių planą. Tai, kaip man pasiseks neturės jokios įtakos knygos vertinimui, kadangi dabar viskas yra tik mano paties rankose (gal galvoje labiau?).

„Radę akimirką atokvėpiui, pamatome, kokie laimingi visi atrodo instagrame (jie dar ir jogos užsiėmimus lanko!). Jus tai slegia, nes patys šią savaitę net nespėjote drabužių išskalbti.“ - labai pažįstama. Paties namai buvo netvarkyti kelis mėnesius, o kai pradėjau, tai užtruko kelis savaitgalius iš eilės. Skalbimo mašina skalbė viską, kas pasitaikydavo po ranka ir tilpdavo į būgną.

Rekomenduoju. Teorinę knygos dalį vertinti yra sudėtinga, kadangi kiekvieną praturtinti gali skirtingai, tačiau praktinė dalis - būtina! Visas autorių darbas ir juda link to, kad tas trijų savaičių iššūkis taptų kiek įmanoma lengviau įveikiamas turint reikiamas priemones - žinias. Pavyzdžiui, jau minėjau, kad daugiau sužinojau apie savo asmens tipą (persikrovimo kontekste), o autoriai tuo pačiu pasirūpino, kad atitinkami persikrovimo metodai (šalia jų netgi minimas laikas, kiek tai gali užtrukti!) būtų priskirti atitinkamam tipui. Kelis jau pavyko pritaikyti nūdienos veiklose ir darbe. Ir vis tik pasakysiu - jeigu knyga tiesiogiai manęs neišgelbės nuo savęs paties, tai bent jau inspiruos mane geroms mintims ir teigiamiems pokyčiams ateityje (kai visai suklupsiu).



Rekomenduojame