Tinklaraštininkas Púikis rekomenduoja: David Park „Kelionė svetimame pasaulyje“

Tinklaraštininkas Púikis rekomenduoja: David Park „Kelionė svetimame pasaulyje“

David Park

„KELIONĖ SVETIMAME PASAULYJE“

Daug rašyti nesiruošiu. Neturiu ir negaliu pasakyti tiek, kiek jis gali būti vertas.

Sudėtinga vertinti tai, kas galėjo būti parašyta kaip dienoraštis širdgėlai išlieti ir pusiausvyrą atgauti. Keista kalbėti apie tai, ko pats nepatyriau ir, greičiausiai, niekada nepatirsiu – nebent kalbėtume apie netektį kaip esminę temą.

„<…> automobilis staiga slysteli į šalį, paskui, nepaisydamas visų mano pastangų, pakrypęs keistu kampu lėtai slysta šlaitu žemyn. Viskas blogai, viskas ne taip, aš bejėgis pakeisti jo trajektoriją. Paklaikęs sukinėju vairą ir spaudau stabdžių pedalą, bet, regis, nuo to tik dar blogiau, ir tada akimirksnį apima keista ramybė, beveik net malonus suvokimas, kad toks pasaulis iš tiesų ir yra, juk to visada ir tikiesi, tu nieko negali padaryti, tik laukti, kas nutiks.” (17 pusl.)

Kalbant tarp mūsų, kai vairuoju ir automobilis visai nesiklauso (nes supyksta ant manęs, kad jį ištraukiau tokiu oru pasivažinėti), dažnai pagalvoju apie tą patį. Tiksliau – apie susitaikymą, kai apima keista ramybė, gal net malonus suvokimas, kad yra dalykų, kurių nepakeisi ir kuo greičiau su tuo susitaikysi, tuo gyventi (ar išgyventi) tau bus paprasčiau. Lygiai tokios pačios būsenos kaskart lipu ir į lėktuvą, nes jau buvau pajutęs (akimirkai, bet buvau), ką reiškia kristi ir susitaikyti su absoliučia nevalda. Belieki tik tu ir tai, kas tavo galvoje.

KELIONĖ SVETIMAME PASAULYJE priminė du dalykus – vieną filmą ir vieną knygą. Pradėsiu nuo pastarosios, kurioje buvo klykte išklyktos emocijos: Julian Barnes GYVENIMO LYGMENYS. Šiuo atveju šiame romane, rodos, kad viskas kiek kitaip – tarsi konvulsija prieš didybę; riksmas pro burną, kuri pilna susikišto sniego. Neįtikėtina kokia tyla gali būti triukšminga.

„Krentu ant kelių ir paėmęs saują sniego prispaudžiu prie burnos, mėginu nuslopinti pykinimą. Jei kas nors čia ateitų ir mane pamatytų, jam atrodytų, kad lankstausi Angelui, nusižeminu stūksančiai priešais mane didybei. Mano tėvo drebulys įsitaisė manyje, nuo jo krūpčioja visa mano esybė.“ (169 pusl.)

Filmas, kurį turiu omeny, tai BEN IS BACK. Reitingai reitingais, bet vis tiek niekas negali paneigti to siaubo, su kuriuo gali susidurti šeima. Viena iš visuomenės rykščių, kurios, rodos, niekada nenugalimos, nesunaikinamos ir neatperkamos – kad ir kiek melstumeisi, atnašautum ir maldautum.

„Vis kartoju ir kartoju tavo vardą, kassyk vis garsiau, tarsi vėl būtum mažas vaikas, o aš šaukiu tave sugrįžti, kur saugu. Grįžk nuo aukštų uolų, jūra pernelyg audringa. Grįžk pas tuos, kurie tave myli. Net dabar sugrįžk, Danieli, ateik pas mane, šiuo apsnigtu keliu, tada sustabdysiu automobilį ir visu pajėgumu paleisiu šildytuvą, kad tave sušildyčiau. Parvešiu tave namo.” (155 pusl.)

Rekomenduoju. Asmeniškai su pasakojimu susitapatinti negalėjau: nieko nesuprantu apie vaikus, narkotikus ir skaudžius praradimus. Menka patirtis apie šeimą ir skausmus, kuriuos atsinešame negebėdami būti atvirais vieni su kitais. Atvirai? Neįsivaizduoju, kam konkrečiai galėčiau ją rekomenduoti – tarsi paties rekomendacija reikštų prakeiksmą ir/ar nemalonų palinkėjimą, kuriuo persmelktas pasakojimas. Rimta istorija, rimta knyga, apie rimtus dalykus ir vis tik taiką, galų gale.

„Neapkabinau jo, nes mudu taip nesielgiame, ko gero, nepaliečiau jo nuo tos nakties prie užrakintų vartų, bet padariau tai, kas galbūt atrodo net intymiau, – nufotografavau jį, sėdintį ant kėdės su popieriaus lapu rankoje, padariau sūnaus portretą. Žiūrėdamas į jį pro objektyvą, pamenu, nenorėjau, kad ta akimirka baigtųsi, nesiryžau nuspausti užrakto mygtuko. Troškau, kad visa tai kuo ilgiau truktų, kai jis atrodo laimingas, o aš jaučiu pasididžiavimą. Norėjau jam ką nors pasakyti, bet nežinojau, ką ir kaip, tad, užuot kalbėjęs, nufotografavau jį <..>“ (37 pusl.)

Suvedžiojau ir palikau dar labiau susimąsčiusiais? Perskaitykite ir įsitikinkite patys, ką jaučiate. O po to pasidalinkite, prašau, savo įspūdžiais su manimi.



Rekomenduojame