Tinklaraštininkas Púikis rekomenduoja: Eduardo Galeano „Dienų vaikai“

Tinklaraštininkas Púikis rekomenduoja: Eduardo Galeano „Dienų vaikai“

Eduardo Galeano
„Dienų vaikai“

Sutikit, knygos pavadinimas pagavus? Nepretenzingas laikui, tačiau diena iš dienos, puslapis po puslapio ir susiskaitė – smalsumas nugalėjo; kas slepiasi kitoje dienoje. Knyga akyse tiesiog išnyko.

Keli dienų kaltininkai buvo žinomi, tačiau dauguma jų – neatrasti. Labiau atradimu tapo ne asmuo, o įvykis, besisiesiantis su žmogumi. Atkreipiau dėmesį, kad didesnė jų dalis yra susijusi su Lotynų Amerika ar su ispanakalbėmis kultūromis. Po to, kai skyriau laiko panagrinėti autoriaus kilmę, visi taškai susidėliojo patys.

Lietuva, tarkim, yra minima. Ir tokiam „labai aiškiam“ kontekste. Atradote?

Pasidalinsiu, kad labiausiai įstrigusios, (ne)patikusios, šokiravusios ar kiek labiau iš bendros krūvos išnirusios, buvo šios: sausio 12 d., vasario 5 d., vasario 7 d., vasario 13 d., kovo 25 d., kovo 29 d., balandžio 9 d., gegužės 26 d., liepos 23 d., liepos 30 d. ir lapkričio 16 d.

Rekomenduoju. Knygą vertinga laikyti ant komodos, staliuko ar kitokio furnitūro šalia lovos, kad kasdien nuskaityti po posmą ar du. Skaitykit lėtai, ar bent jau pamėginkite, nes, tikėtina, kad antrą kartą skaityti jau nesinorės. Pačiam, deja, vargu bau.



Rekomenduojame