Tinklaraštininkas Púikis rekomenduoja: J. Cummins „Amerikos purvas“

Tinklaraštininkas Púikis rekomenduoja: J. Cummins „Amerikos purvas“

Jeanine Cummins

„Amerikos purvas“

Tiek pagyrų, tiek paburnojimų. Pačiam kūrinys - geras romanas laisvalaikiui praleisti.

Neaplenkė patį gandai ir atsiliepimai apie AMERIKOS PURVĄ. Prasidėjo viskas nuo Opros, na, o po to jau ir be pabaigos. Vieni purkštavo dėl palyginimo su „Rūstybės kekėmis“, kiti - neautentiška, melaginga, o dar kiti velnias žino dėl ko.

Perskaičiau. Pačiam patiko. Pasakojimas neleido nuobodžiauti. Na, kaip toliau? Didžiulių lūkesčių jai nekėliau (greičiausiai dėl to, kiek teko pamatyti kontraversiškų komentarų ir atsiliepimų apie ją), todėl ir kristi nebuvo kur. Įdomi, aktuali ir savalaikė istorija. „Rūstybės kekių“ neskaičiau, neturiu su kuo lyginti. Be to, vis tik nereikėtų lyginti knygų tarpusavy, nes vis dar esu įtikėjęs, kad kiekviena knyga turi savitą rašymo braižą, įdomią detalę, pasakojimo principą ir kt. Savą razinką.

Iššūkis suprasti Lidiją, jos elgesį ir tai, apie ką ji mąsto, bet mūsų aplinkybės pernelyg skirtingos. Šiltai sėdžiu namuose, pro langą žiūriu į snygį, galvoju apie rytojaus darbo dieną, skambutį mamai, kiekį neskaitytų knygų. Ji, tuo tarpu, užsiėmusi kitais prioritetais - išgelbėti savo pačios ir sūnaus gyvybes, išgyventi. Ką lyginti nėra, jos kova sunkesnė.

Patsai jausčiausi įbaugintas. Likti ar bėgti, baisiai skamba abi alternatyvos. Sunku vertinti, kaip pasielgtum pats, tačiau ant liežuvio galo sukasi mintis užbaigti savo gyvenimą anksčiau, nei kad įnirtingai kovoti - kad ir koks tai būtų pasirinkimas.

Negerbti žmonių, kurie gimę laukinėmis ir nehumaniškomis sąlygomis, yra neteisinga. Jeigu gerai pakratai makaulę, žinai, kad jie kūnu tvirtesni, siela stipresni, labiau išlavinę išgyvenimo instinktą. Daugelio jų ryžtas, drąsa, užsispyrimas yra vertinami. Gyventi bjauriomis, nelygiomis ir neteisingomis sąlygomis yra negarbinga. Nenorėčiau teigti, kad visiems, bet paties akimis sunkią pradžią turėjusiems gyvenimas tampa šventė. Kiekviena maloni smulkmena, rodos, yra proga nusišypsoti, atšvęsti. Kada paskutinį kartą šypsojomės sniegui prieš tai ant jo nepaburnoję?

Sudėtinga. Nerandu tinkamų žodžių aprašyti, kaip liūdna dėl likimo nuskriaustų žmonių, tačiau kaip pavydu, kad gyvenimas išmokė juos vertinti teigiamas smulkmenas, gražias akimirkas, puoselėti nutikimus, mylėti plačiau ir stipriau.

Lidija tvirta. Stipri ir neįveikiama moteris. O jos berniukas - tai jos stiprybės šaltinis, meilės gausa jį puoselės ir saugos. Matyt, kad po šito jiems neįveikiamų kliūčių nebus.

Lietuvoje šios knygos nesupras. Ir mintis - kodėl - yra tik viena vienintelė. Mes gyvename labai saugioje aplinkoje. Nesame Meksika, nesame ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Gimti baisioje vietoje, kurioje dažnai turi bėgti, slėptis, galvos nekelti aukštai, galvoti, ką sakai. Bendram kontekste - jaustis kaip pelytė po šluota. Kokios baisybės ir nuodėmės vyksta nepažįstamuose kraštuose. Galvoju - kiek dar realių dalykų mes įsivaizduojame kaip tragedijos persunktą filmą.

Amerikoje tai aktualu, Lidijos pasakojimas gali būti aktualus daugeliui. Vieni ją palaiko, mėgsta, kiti - jos nesupranta, teisia, nekenčia. Nenumanau, ar atsirastų toks, kuriam pavyktų būti neutraliam. Istorija išėjo vos ne pačiu laiku, kai prezidentu buvo Donaldas Trumpas ir kiekvienas jo poelgis panašiu klausimu iššaukdavo nemažai priešpriešos. Pasakojimas sprogo, nes buvo itin aktualus. Vis tik galvoju, kokia galėtų būti šios knygos sėkmė po kelių metų prezidentaujant Biden’ui. O gal pernelyg giliai panirau į ažiotažą - gal dėl visko „kalta“ sėkminga rinkodara.

Vis tik klaida buvo pateikti šią knygą kaip modernią, naujo balso … kažką. Tai trileriukas/romaniukas, kurį reikėtų taip ir priimti. Kartais net šmaikštu, kai žmonės mėgina ieškoti „literatūrinių aukštumų“ ten, kur jų ir neturėjo būti.

Rekomenduoju. Kiekvienam susidaryti nuomonę apie knygoje dėstomą istoriją naudinga. Vieniems patiks, kiti - purkštaus, nors paties rekomendacija būtų pažvelgti į kūrinį taip, kad galėtumėte pasidžiaugti neturintys nieko panašaus savo aplinkoje, mieste, valstybėje. Atsipalaiduokite ir skaitykite. Ir nustoti zirzti iš nepasitenkinimo, koks sudėtingas ir sunkus tas gyvenimas. Tpfu … džiaukimės tuo, ką turime.

Plačiau apie knygą >>



Rekomenduojame