Tinklaraštininkas Púikis rekomenduoja: P. Handke „Trumpas laiškas, ilgas atsisveikinimas“

Tinklaraštininkas Púikis rekomenduoja: P. Handke „Trumpas laiškas, ilgas atsisveikinimas“

Peter Handke

„Trumpas laiškas, ilgas atsisveikinimas“

 

TRUMPAS LAIŠKAS, ILGAS ATSISVEIKINIMAS, kurį parašė Peter Handke, yra nesugraibomas minčių srautas – košė.

Jau ne vienam žmogui sakiau, kad skaityti šį autorių nėra pati lengviausia užduotis. Kūrinys trumpas, juk greitai perskaitysiu, vienos dienos „darbas“. Ką gi, pradėjau skaityti, aplinkui dūko vaikai, chaosas, triukšmas, kelionė iš vienos vietos į kitą ir tampa aišku, kad praktiškai dalį knygos įveikus nieko neprisimenu, nieko nesuprantu, kažkas yra negerai. Na, taikykim kitą metodiką – ramiai, informavus aplinkinius apie „back off!“ režimą ir su ausų kištukais.

Be to, kad buvau pasirinkęs netinkamą priėjimą prie knygos, dar atlikau „namų darbus“, kurie, žinojau, palengvins skaitymą. Dažnai to nedarau, tačiau kai kūrinys unikaliai nepatogus, tuomet kitų komentarai, apžvalgos, nuomonės, kritikos ir kitos beletristikos labai į naudą. Užveda ant kelio – tikėkis nieko nesitikėti.

TRUMPAS LAIŠKAS, ILGAS ATSISVEIKINIMAS. Niekaip kitaip nepavadinsiu, kaip tik minčių srautas, galybė temų diskusijoms. Net jeigu jų ten ir nebuvo, vis tiek jas surasi. Peter Handke pasakojimas man buvo tarsi „American dream“, kurios išsipildymo trokštama. Man tai buvo keruakiškas kelias. Man tai buvo lietuviai atvyksta į Londę laimės ieškoti. Man tai buvo Jungtinės Amerikos Valstijos ir visa jos butaforija, kičas, išpūsta didybė, pigiai ir greitai, jokios išliekamosios vertės. Man tai buvo meilės istorija, kuri toksiškai abiem naudinga. Man tai buvo „kortų namelio“ pasakojimo prototipas. Man tai buvo negavus – noriu, o gavus – pavargau, nebeįdomu.

Veikėjas pasimetęs. Jo nepažabojamas troškimas keistis, kaip baisiai jam įgriso būti vis tokiam pat ir nematyti jokios išeities. Išeities iš ko? Iš kur? Į ką? Ir tekste tai nuolatos besikartojantis motyvas glumina. Ir tuo pačiu labai labai pažįstama. Kai lauki pasikeitimo, kurio tikėjaisi pakeitęs aplinką. Kai lauki pasikeitimo, kai nuolatos „sprunki“ nuo vakar. Kai lauki pasikeitimo, nors priimti sprendimai ne visada yra lemiami, teisingi, kitokie. Taip ir trypčioji vietoje, kol sulauki 30-ties ir daugiau.

O taip, trisdešimtmetis. Po kelių mėnesių pačiam tiek sueis ir nevalingai lyginu savo paties gyvenimą bei pasiekimus ir pagrindinio veikėjo. Jis, rodos, suskubo turėti gyvenimą, šeimą, namus, (ne)stabilumą. Aš, rodos, vis dar bradžioju, šiukšlinėju ir nesusituriu vietoje. Natūralu, gretini. O tai palauk palauk, aš jaučiuosi „accomplished“ (užbaigtas)?

Prisimeni save paaugliu. Tuo metu galvojai – kuo greičiau užaugti, subręsti, nes tik tada žinosi, kas yra gyvenimas, galėsi gyventi, jausies gyvenantis. Geiste geidei, kad laikas eitų, tu sentum. O kur tas nenoras būti tuo, kuo buvai aną kartą, aną dieną, ana tai prieš valandą. Matytum progresą. Judėtum į priekį, išsivaduotum iš savo paties pančių. Visuomenės pančių? Jautiesi alkanas. Nori to, ko dar neteko patirti. Pavyzdžiui, skaitai knyga ir supranti, kaip godžiai ryji kiekvieną veikėjo atliktą veiksmą, patirtą įspūdį, tą laikmetį ir visą pasaulį. Jautiesi, kad tampi drąsesnis, geresnis, protingesnis. Būsi susiformavęs ir tobulas.

Beje, prisiminiau. Detalė, bet pasidalinsiu. Pasakojime dažnai minimas veikėjo lytinis organas. Nežinau, kaip jums, bet tai buvo tarsi simbolinis įrankis, veikėjui patardavęs, kurie dalykai jam patinka, o kurie dalykai yra šiaip sau. Kaip ir turi vyras galvą ant pečių, tačiau organas yra tarsi kelrodė žvaigždė, rodanti kryptį. Ir tai ne visada moteriškosios lyties kontekste.

Jei jau paminėjau komentarus, patiko įžvalga, jog kūrinys moko pakantumo skaityti, atrasti detales, dėlioti vaizdinį, piešti savo paties piešinį. Būtent, moko pakantumo skaityti, ką, prisipažinsiu, dažnu atveju jau pamirštu.

Rekomenduoju. Bus kur suklupti, bet ir bus kur pakilti. Daugiasluoksnis minčių kratinys, kuriame kiekvienas skaitytojas atras tai, kas yra (ne)aktualu, (ne)patogu ir (ne)naudinga jam pačiam.



Rekomenduojame