Tinklaraštininkas Púikis rekomenduoja: Sally Hepworth „Anyta“

Tinklaraštininkas Púikis rekomenduoja: Sally Hepworth „Anyta“

Atėjau. Pamačiau. Nugalėjau. Tik šiuo atveju kiek kitaip – gavau, perskaičiau, likau patenkintas. Tokio užkandžio labai reikėjo – atsipalaiduoti, apie sudėtingus procesus negalvoti, tik panirti visa galva, kas gi nutiko anytai bei jos šeimai.

Beje, ar Jums būna akimirkų, kai norite tikrai geros knygos, bet nežinote kuri tokia yra, o eksperimentuoti laiko neturite? Tokiais retais atvejais visada pasitelkiu į pagalbą bičiulius, kurie dalinasi savo įspūdžiais taip, kaip darau tai pats. Ir šį kartą jų komentarai nenuvylė.

„Sakoma, berniukai myli motinas, ir, man atrodo, šiuose žodžiuose esama tiesos. Aišku, mergaitės irgi myli, bet berniukų meilė mamai tyresnė, grynesnė. Berniukai myli motinas pirmykšte meile, ištikimo gynėjo, mokinio meile. Sūnus šildosi motinos meilės spinduliuose neabejodamas, nebandydamas jos.“ (340 psl.)

Didelė šios istorijos stiprybė yra personažai bei kokie jie autorės sukonstruoti. Vieni, rodos, panašūs į mūsų kaimynus, kiti - giminės medžio vaisius, trečius sutinkame kasdienėje aplinkoje, mes juos pastebime, mes matome. Veikėjai skirtingi ir unikalūs, turėdami savo išskirtinį identitetą.

Ši istorija buvo tai, ko reikėjo būtent pačiam labai reikiamu metu, reikiamoje vietoje - susidėliojo, tarsi žvaigždės būtų taip nulėmusios. Psichologinė drama - tekstas tiesiog slyste slydo, kiek tik pasitaikydavo progų, tiek ją ir atsiversdavau. Nutampyta ir kupina jūros smėlio, o juk esu tas, kuris nemoka skaityti paplūdimy.

„<…> staiga matau akivaizdžius sūnų ir dukterų skirtumus. Sūnūs regi geriausias tavo savybes, o dukterys ištikrųjų tavo mane. Mato tavo trūkumus ir silpnybes. Mato tave tokią, kokios pačios nenori būti. Mato, kokia iš tiesų esi… ir nekenčia tavęs už tai.“ (351 psl.)

Pasakojimas apie anytą, jos šeimą bei pagrindinę veikėją, kurie turi savų paslapčių, savo motyvų, savo bėdų, sunkumų ir galimybių būti laimingiems. Jie visi vienaip ar kitaip sužeisti gyvūnai, savo lūkesčių ir svajonių vedini. Kiekvienam iš jų nutinka gyvenimas, kaip ir pasitinka pačią anytą.

Rekomenduoju. Parašytas lengvai, įtaigiai, pažįstamai. Intriguojantis romanas apie šeimos santykius ir ne tik, apie sprendimus, kuriuos darome ir kuriems randame pateisinimą. Nuostabiai tinka akimirkai, kai norisi pailsėti nuo pasaulio.



Rekomenduojame