Tinklaraštininkas Púikis rekomenduoja: T. Jones „Nuojautos“

Tinklaraštininkas Púikis rekomenduoja: T. Jones „Nuojautos“

Tayari Jones

„Nuojautos“

Skaitydamas knygą ir kaskart pažindamas pagrindinius veikėjus, jaučiausi amerikietiškų kalnelių įkaitu. Vieną akimirką suprantu ir palaikau vyrą, kitą - moterį, trečias posūkis nubloškia link vyro, tuomet vėl artėju prie žmonos. Keistumas tame, jog tai net ne koks nors trileris, kuriame turėtum jausti įtampą, norą lėkti, kirsti, smogti, užmušti, išsigąsti ir suprasti.

Palaikau vyrą. Įdomu, ar pasikeistų paties pozicija, jeigu kūrinys prasidėtų nuo moters pasakojimo? Ar palaikyčiau ją, o ne jį. Ji jo negirdi. Stereotipinė moteris (kokią įsivaizduoju), kuri girdi tik tai, ką nori. Užsikabina už ne tokių esminių dalykų.

Palaikau žmoną. Laiškai mane keistai veikė. Juose nemėgstu jo. Ji, rodos, juose tokia suturėta, o jis - visai ne. Toks dramatiškas, visus savo pirštus atsukęs į patį savę. Jis auka ir vargšas, jis nori, o ji privalo.

„Juodaodis, ir dar gyvas, - visada gera pradžia.”

Rasizmas. Paliesta ne tik dviejų žmonių santykių problema, bet dėmesys krypsta ir į rasizmo problemą, kuri kūriny tampa tuo akmeniu kely, kurio skubant nepastebi, suklumpi ir susižeidi. Klausimas, kiek iš tikrųjų santykių, šeimų ir kitų sąjungų galėjo būti sudraskyti aplinkybių. Ir kiek tų aplinkybių atvėrė akis (ir jaučiamasi dėkingais už tai).

„- Drė, - tarė jis, - nesuprask netinkamai. Bet ji mano žmona. Nepamiršk. - Ir plačiai nusišypsojo, parodydamas plyšį. - Juokauju, drauguži. Pasakyk, jog teiravausi apie ją.“

Slėpti tai, ką išgyveni, po juoko munduru, madinga. Kaip dažnai juokiamės, nes baisu, kad tiesa bus nemaloni, nepatogumas bus pastebėtas, bėda bus atrasta? Vis tik kiekviename juokely yra dalis tiesos.

„- Nesimaišyk. Žinau, kad nori pavaduoti mano Rojų, bet net jei jis būtų čia, tai irgi ne jo darbas. Tai asmeniška. Tik aš ir mano žmona. Turiu užkasti ją savo rankomis.“

Palaikau vyrą. Nors, gal ne? Palaikau žmoną. Rojus įpusėjus pradėjo labai erzinti. Nori pakalbėti? Kalbėk! Jos gyvenimas negali sustoti ir suktis pagal tavo norus ir įgeidžius. Kalbės, sakyk, prašyk.

„Mes gyvenam savo gyvenimus kartu, darniai.“

Netikėta. NUOJAUTOS surezonavo su paties gyvenime vykstančiais pokyčiais. Skaitėsi itin lengvai ir greitai, jaučiau gausybę nuolatos besikeičiančių emocijų, kurios priminė tai, ką pats išgyvenau tuo metu - gyvenimo kely likau vienas. Aš išsiskyriau.

Tai, kaip pasibaigė istorija, manęs nepatenkino. Faktas, kad tai buvo ne tai, ko norėjau. Kaip Jums? Be to, kaip manote, ar vyrams ir moterims pasakojimas būtų matomas skirtingai - pasirinktų skirtingas puses palaikyti?

Rekomenduoju. Priežasčių-pasekmių kupinas pasakojimas apie dviejų individų meilę, kuri neatlaikė, nes nebuvo pakankamai stipri. Suklupo abu, o kalta šioje situacijoje tik sistema. Versti puslapius skatinantis pasakojimas, kuriame abejingam likti nepavyks - teks pasirinkti savą herojų ir savą blogietį.

Plačiau apie knygą >>



Rekomenduojame