Tinklaraštininkė Vivijabooks rekomeduoja: G. Lunevičiūtė „Vilniaus atminties punktyrai“

Tinklaraštininkė Vivijabooks rekomeduoja: G. Lunevičiūtė „Vilniaus atminties punktyrai“

Gabija Lunevičiūtė „Vilniaus atminties punktyrai”

 

Vilnius. Miestas, kuris mane žavėjo, žavi ir žavės savo magija visą likusį gyvenimą. Iki šiol negaliu paaiškinti meilės šiai vietai, bet puikiai prisimenu kaip dar būdama moksleivė kartu su seserimi laukdavome ekskursijų į Vilnių. Jų dėka pamažu pradėjome pamilti šį miestą. Jo tūkstantmetė istorija, žmonės bei stebuklinga aura apgaubė mus ir nebenorėjo paleisti. Ji metai iš metų augo ir stiprėjo vis labiau.

Į Vilnių atvykau kaip ir dauguma šiandienos jaunimo. Įstojau į universitetą studijuoti. Puikiai pamenu tą dieną. Tai, kad įstojau į dalinai valstybės finansuojamą vietą pasidarė antraeilis dalykas. Labiausiai džiaugiausi tuo, kad pagaliau gyvensiu savo svajonių mieste, kad galėsiu pažintį jo istoriją bei didybę. Ir… aš iki šios dienos tą darau. Atrodo, kad jau pažįstu Vilnių ir štai… aš su juo susipažįstu iš naujo.

Ši knyga – tai dar vienas būdas pažinti Vilnių. Pasakojimai, kuriuos pasakoja 12 žmonių, kurie gyveno ir tebegyvena šiame mieste, mano nuomone, yra aukso vertės. Juk būtent šių paprastų ir kartu inteligentiškų senosios kartos vilniečių dėka mes galim pažintį tokį Vilnių, kokio jo jau nebėra, bet apie kurį stengiamės išsaugoti bent menkiausią atsiminimą. Taip pat, klausydami jų prisiminimų mes tarsi bent trumpam galim pasivaikščioti po XX amžiaus Vilnių, įvairius jo rajonus ir laikotarpius. Gaila, kad tokių asmenų yra nedaug…

Ši knyga man suteikė tiek daug emocijų, kurios iki šiol manęs neapleidžia. Nesvarbu, kad ją skaičiau gana seniai. Analizuodama kiekvieną surinktą nuotrauką, žemėlapį ir gausią archyvinę medžiagą, suprantu, kad dar labiau noriu pažinti šį daugiasluoksnį miestą, jo istoriją bei kultūrą, būti bent mažyte šio miesto dalimi.

Norisi visam pasauliui papasakoti, kad Vilnius yra nuostabus, pilnas gyvybės miestas, kurio daugelis žmonių dar nepažįsta. Taip, jie gali sakyti: ,,Man jau viskas žinoma” arba ,,Ko aš čia jau nemačiau”, tačiau tikrąją šios vietos aurą galima pamatyti ir pajusti tik širdimi. Tą stengiuosi daryti iki šiol vaikščiodama Neries krantine, siauromis senamiesčio gatvelėmis bei apsilankydama Trijų Kryžių kalne. Linkiu, kad kiekvienas iš mūsų atrastų sąvąjį Vilnių. Dėkoju, Gabijai už šią nuostabią galimybę.

Peržiūrėti knygą >>



Rekomenduojame