Tinklaraštis KNYGŲ PUSLAPIUOSE rekomenduoja: E. Catton „Šviesuliai”

Tinklaraštis KNYGŲ PUSLAPIUOSE rekomenduoja: E. Catton „Šviesuliai”

Eleanor Catton

Šviesuliai“

„Taufarė negalėjo gerbti žmogaus, kuris su žeme elgėsi lyg su kažkokia valiuta. Iš žemės monetų nekalsi! Ant jos (žemės) galima tik gyventi ir ją mylėti“

Atsimenu, kai ši knyga išvydo dienos šviesą ir atsirado knygynuose – daugelį išgąsdino jau vien jos apimtis. Ir ji išties įspūdinga. Tik man tai niekad nebuvo problema. Žinojau, kad leidykla labai atidžiai renkasi, ką pasiūlyti skaitytojams. O mane sudomino faktas, kad knygos autorė yra pati jauniausia rašytoja, kada nors laimėjusi prestižinę „Man Booker“ premiją. 

XIX a. vidurys, Viktorijos laikų Naujoji Zelandija. Pati aukso karštligė. Volteris Mūdis atvyksta ieškoti laimės aukso kasyklose ir patenka į labai įdomų susitikimą, kuriame dalyvauja svarbiausi vietinio miestelio vyrai. Visus juos jungia itin painus ir daug nežinomųjų turintis reikalas. 

Nesinori atskleisti viso knygos veiksmo, nors tai beveik neįmanoma. Šioje knygoje tiek visko daug: veikėjų, įvykių, vietovių. Ji tokia daugiasluoksniška. Galima lengvai pasimesti tarp veikėjų ir įvykių. Jei nuoširdžiai, kas ir kaip susigaudžiau tik skaitydama pirmos dalies pabaigą. 

Kas man patiko? Šioje knygoje autorė labai gražiai aprašo Naujosios Zelandijos gamtą. Mane taip sužavėjo vieno veikėjo pasaulėžiūra ir meilė savo žemei. Buvo tikrai įdomu skaityti apie pačią aukso karštligę ir Viktorijos laikų Anglijos kolonizavimo kryptis (čia turiu nemažą išsilavinimo spragą). Visi knygos veikėjai labai savotiški ir tikrai nenuobodūs. Dar vienas įsimintinas dalykas –  astrologija ir jos vaidmuo knygoje, nors asmeniškai nevisiškai supratau jos reikšmę šioje istorijoje. Jei supratote, parašykite man ir apšvieskite.

Kas patiko ne taip stipriai? Mane visą laiką erzino gana lėtas knygos veiksmas. Ir asmeniškai daug painiavos. Ir pasikartojimai, nors tai galima suprasti, nes tie patys įvykiai pasakojami iš kiekvieno veikėjo pozicijos. Tikrai būtų buvę nuobodu, jei knygoje nebūtų tiek daug dialogų ir gražių minčių. 

Ir vis dėlto labai noriu pasidžiaugti, kad perskaičiau rimtą ir tokią daugiasluoksnišką istoriją. O autorės talentas tikrai vertas premijos, nes tokią istoriją sukurti gali tik neeilinio talento rašytoja! Šią knygą rekomenduoju lėtų istorijų mėgėjams ir mėgstantiems išsiaiškinti knygos įvykius patiems. 

Plačiau apie knygą>>



Rekomenduojame