Tinklaraštis VIVIJA BOOKS rekomenduoja: Gina Viliūnė „Žmogžudystė batsiuvio dirbtuvėje“

Tinklaraštis VIVIJA BOOKS rekomenduoja: Gina Viliūnė „Žmogžudystė batsiuvio dirbtuvėje“

Gina Viliūnė
,,Žmogžudystė batsiuvio dirbtuvėje”

 Pirmą šių metų mėnesį perskaičiau net dviejų lietuvių rašytojų kūrinius. Vienas iš jų – Jolitos Herlyn ,,Moterų sodas”, o kitas – Ginos Viliūnės ,,Žmogžudystė batsiuvio dirbtuvėje”. Su pastarosios rašytojos kūryba jau teko susipažinti ir anksčiau. Todėl labai apsidžiaugiau pamačiusi, kad leidykla ,,Tyto alba” išleis naują jos knygą. Taipogi mane kiek nustebino (maloniai) bei suintrigavo, kad tai bus detektyvas. Ir dar apie senąjį Vilnių. Nuo tada tik laukiau kada gi ši knyga atsidurs man į rankas. Bet apie viską nuo pradžių.

Pagrindinis knygos herojus – jaunas vaikinas Adalbertas, visų vadinamas Adu, nuo vaikystės svajojo apie teisės studijas, bet susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms tampa budelio mokiniu. Visi miestelėnai bijo ir vengia gyvenimo pabaigą paskelbiančio asmens, bet puikiai supranta, kad Vilniui jis yra reikalingas bei naudingas, nes juk kažkam reikia vykdyti juodžiausius bei nemaloniausius darbus. Adas kad ir kaip norėtų pakeisti savo likimą, bet neturi jokių galimybių, tačiau vieną dieną viskas pasikreipia kita linkme. Savo namuose randamas nužudytas batsiuvių cecho vyresnysis meistas Kleopas, o nužudymu apkaltinama paprasta namų tarnaitė. Jaunasis budelio turi surinkti kaltę įrodančius įrodymus...

Skaitant šį Ginos Viliūnės detektyvą mano širdis džiaugėsi. Jau seniai neteko skaityti tokios įdomios knygos apie mylimą miestą ir jo istoriją. Autorė puikiai panaudojo savo sukauptas žinias ir sukūrė puikų pasakojimą apie Vilnių, kurio mums jau neteks pažinti. Herojų portretai man pasirodė puikiai sukurti bei perteikti. Prisimenu, kaip jaudinausi dėl Benignos, kaip nepatiko batsiuvio žmona ir jos dukra, pameistrys Grigas. Autorė puikiai perteikė to laikotarpio atmosferą, kasdienį miesto gyventojų gyvenimą, papročius, galvoseną ir t.t. Žavėjo ir senovinė kalba. Ji tokia spalvinga, sodri, gyva bei išraiškinga. Skaitydama kiekvieną eilutę, atrodė, kad kartu su Adu lankausi po siaurąsias Vilniaus gatves, einu pro miestą saugančius Subačiaus, ar Trakų vartus. Net nepajutau, kaip pradėjau ieškoti detektyve aprašomų vietų. Taip mane sužavėjo ši knyga.

Tai lengvai skaitomas, bet nepaprastas kūrinys, kurį rekomenduoju visiems norintiems iš naujo pažinti Vilnių, jo istoriją. Taip pat, tai puiki proga kitu kampu susipažinti su lietuvių kūryba. Mums reikia rašytojų bei jų kūrinių, kurių pagalba mes iš naujo pamiltume bei atrastumėme savo literatūrą. Laukiu nesulaukiu, kada skaitysiu dar vieną senojo Vilniaus detektyvą.



Rekomenduojame