Tinklaraštis PELĖDOS SKAITINIAI rekomenduoja: Bethan Roberts „Mano policininkas“

Tinklaraštis PELĖDOS SKAITINIAI rekomenduoja: Bethan Roberts „Mano policininkas“

Bethan Roberts
„Mano policininkas“

 Apie kitokią meilę, nors gal ir neteisinga taip sakyti, juk meilė mums visiems duota tokia pati – stipri, viltinga, siekianti būti išgirsta, o kartais net ir egocentriška. Tik ne visuomet ji, sakykim, nukrenta „teisingai“. Apie ne visai tradicinį meilės trikampį: mokytoją Marijon, kuri myli policininką, o jis, deja, muziejininką Patriką. Apie ilgesį, liūdesį, tuščias svajones ir viltis, kurios kartais dūžta garsiau nei tikimės. 

 Apie kasdienybę, nuo kurios negali pabėgti, apie kasdienybę, kuri įkalinta paslapčių. Apie susitaikymą, atleidimą, bandymą suprasti bei atsiprašyti. Apie gyvenimą. Visokį gyvenimą bei jo ėjimus, kurie kartais nepatogiai prasilenkia su mūsų norais. Apie gyvenimą, kuris ir pats nėra „teisingas“, bet visomis išgalėmis stengiasi išlikti bent jau pakenčiamas. Apie ribas, kuriomis mėgstame apsistatyti ir tai, kaip skauda, kai atsiremi visa esybe į jų aštrius spyglius. Apie tai, kaip dėdamiesi gelbstintys kitus, tik negailestingai traiškome likimus savo purvinais fobijų batais. 

 REKOMENDUOJU norintiems pasvarstyti, kokią įtaką kitų gyvenimams gali turėti mūsų tušti, o kartais net ir buki įsitikinimai, nepagrįstos baimės ar noras pažaboti „normalumą“. Ieškantiems ramios, gilios, liūdesiu apšlakstytos, gyvenimiškai netikėtos istorijos, kviečiančios pamąstyti, o galbūt ir nulaužti vieną kitą spyglį nuo savo ribų tvoros. Tai lengvai kumščiuojantis standartus kūrinys, kuris turi įgaliojimą sugauti jūsų jausmus ir laikyti juos įkalintus net ir tuomet, kai būsite užvertę paskutinį puslapį. 

 NEREKOMENDUOJU, jei šiuo metu jums nereikia „nepatogių“ temų, o mąstydami apie „svajonių policininką“, nenorite įsivelti į jokius kitus reikalus, kaip tik į romantinę komediją su svajingų šiurpuliukų šou – ne, oi ne, čia TIKRAI ne toks svajonių knygų desertas. 

 O man PATIKO su pliusu. Riebiu pliusu. Sukosi galvoje keistai romantinis filmas, sukosi drama, sukosi gyvenimas. Retai taip būna, bet perskaičiau vienu atokvėpiu – per dieną. Įšokau į nuotaiką, įšokau į emociją ir nesinorėjo nei jos, nei herojų paleisti. Pykau ant žmonių, liūdėjau dėl jų, ne visada supratau, o kartais nė nenorėjau to padaryti. Čia taip paprastai – be patoso, be prašmatnių fanfarų, be pastiprinto bandymo atkreiptį dėmesį į „problemą“ ir be pastangų įtikti – papasakota ne visai paprasta istorija. Gal ir kasdienė, bet tokia, kokių dažnai nenorime girdėti, bandome ignoruoti ar apsimesti, kad jei tiesiogiai neliečia, tai nieko panašaus gyvenime ir nėra. Sklendžiau ant pilko, it knygos viršelis (beje –  NUOSTABUS), debesies ir pati sau buvau TA nuojauta, jog tuoj tuoj pradės lyti – liūdesio, pykčio, neteisybės, melancholijos, širdgėlos, bejėgiškumo ir nepailstančios vilties lašeliais. Taip ir buvo. KITAIP. Bet nuostabiai. Tokių knygų REIKIA. 5 ⭐️ ir rubuilis pliusas.



Rekomenduojame