Tinklaraštis PELĖDOS SKAITINIAI rekomenduoja: Bryn Turnbull „Monarcho meilužė“

Tinklaraštis PELĖDOS SKAITINIAI rekomenduoja: Bryn Turnbull „Monarcho meilužė“

<p><strong>Bryn turnbull</strong></p>
<p><strong>„Monarcho meilužė“</strong></p>
<p>&nbsp;Man čia absoliučiai buvo dangiški migdolai širdžiai. Dievinu tokius skaitinius ir ne kitaip. Kodėl? Nes: 1) gali skaityti kaip romaną ir nepritrūksi nei siužeto vingių, nei intrigų, nei polėkio; 2) žinodamas, kad istorija parašyta remiantis tikrais faktais, galėsi neišlįsti iš „Google“. Taip, šį kartą tapau tuo antruoju variantu. Buvo baisiai įdomu. Ir į nuotraukas pavėpsoti, ir paskaityti kai kurias detales ne tokiu romano stiliumi.&nbsp;</p>
<p>&nbsp;‼️Beje, autorė prieš sėsdama rašyti, net 2 metus TIK tyrinėjo laikotarpį bei karališkosios šeimos gyvenimo peripetijas. Tad paiko „cacalialia mylu mylu“ saldybių liūno šioje meilužėje NĖRA.‼️</p>
<p>&nbsp;Turbūt ne vienas esate girdėjęs, kad 1936 m., tuometinis Velso princas, atsisakė karūnos ir vedė amerikietę Wallis Simpson. Tačiau ši istorija ne apie tai. Tai pasakojimas apie princui svarbią moterį, kuri buvo IKI ponios Wallis – apie Thelmą Morgan Furness. O visas istorijos smagumas, kad būtent Thelma ir „prirodė“ princui šią damą, tiksliau, paprašė jos „pasaugoti“ princą, kol pati tvarkys reikalus kitame žemyne. O tie reikaliukai, patikėkit, irgi – ohoho.&nbsp;</p>
<p>&nbsp;Vardan šventos tiesos, tai link pabaigos šiek tiek pavargau (o gal aptingau) skaityti ir matyti tiek detalių, tad nemanau, jog būčiau supykusi, jei istorija būtų kokiu 50 psl. trumpesnė. Na, bet gyvenimas jau toks – ne visada bus taip, kaip patogu tau vienam. Džiaugiuosi atradusi šią knygą ir, dievaži, nepailsiu rekomenduoti ir jums, ypač, jei patiko „Seserys Chanel“ ar „Vasara Parko aveniu“. Čia mano pastarasis „Svajonių knygų“ romanų TOP – stiprių moterų istorijos, žengiančios tikrų faktų pėdomis. 5&nbsp;⭐️&nbsp;ir laukiu panašių istorijų DAR.</p>
<p>&nbsp;REKOMENDUOJU, jei labiau už viską mėgstate romanus, kurie viena ranka apglėbę laiko itin gausų kiekį tikrų faktų, o kita – kedena dailų, šiek tiek romantikos suminkštintą pasakojimą. Rekomenduoju, jei norite ne tik pasiausti maždaug šimtmečio senumo vakarėliuose, pamatyti kuo vilkėjo, ką užkandžiavo, pagal kokią muziką šoko ar kur lankėsi aukštuomenė, bet dar ir suvokti, kad dalis faktų įvyko IŠ TIKRŲJŲ ir ne bet kur, o karališkosios šeimos aplinkoje. Rekomenduoju ir tiems, kurie nori gero, įtraukiančio ir smulkmeniško romano.</p>
<p>&nbsp;NEREKOMENDUOJU, jei esate prisiekę karališkosios šeimos intrigų žinovai, iššniukštinėję ne vieną detalę, įvykį bei susieję juos tarpusavy – nežinau, ar sužinosite dar kažką naujo.</p>