Tinklaraštis ŠIUKŠLYNĖLIS rekomenduoja: G. Vanderah „Miškas ten sutinka žvaigždes“

Glendy Vanderah
„Miškas ten sutinka žvaigždes“
Iš pradžių akį patraukė viršelis. Daug kartų žiūrėjau į tokį vaizdą realybėje ir, žinoma, niekada nepavyko jo užfiksuoti. Todėl jis man atrodo artimas ir mielas. Kaip ir visa knyga.
Tiek iš anotacijos, tiek iš knygos pradžios sunku net ir susigaudyti ar čia bus maginės fantastikos knyga, ar daugiau mažiau buitinis pasakojimas. Ir aš nenoriu išduoti, kaip yra iš tiesų, nes gyvenimas pilnas stebuklų.
Džoana – biologė, kuri po pertraukos, kurios metu kovojo su vėžiu bei palaidojo nuo to paties mirusią mamą, grįžta į veiklą ir nedideliame miestelyje atlieka tyrimus. Gabrielis – jos bendraamžis vietinis vyrukas, kuris serga depresija ir turi daug praeities traumų. Ursa – mergaitė, kuri vieną dieną atsiranda ant Džoanos slenksčio ir teigia, kad nusileido iš žvaigždžių. Ji puikiai supranta universiteto lygio tekstus, skaito Šekspyrą ir šiaip yra labai protinga, tačiau tuo pačiu išsigandusi ir ieškanti meilės.
Tokie trys veikėjai turės įveikti savo problemas, išmokti mylėti ir kovoti dėl to, kas svarbu. Teoriškai knygą galima būtų laikyti banalia, juk jau išvardinus veikėjus daugiau mažiau aišku, kuo viskas baigsis. Praktiškai, tai nuostabi istorija, kurioje nebuvo erzinančio gumos tempimo. Vienintelis dalykas, kuris man nelabai patiko – vienos šeimos muilo opera pabaigoje. Tačiau jie nebuvo esminiai personažai, tad galima ir atleisti.
Ši knyga apie tikėjimą stebuklais, gyvenimo siunčiamus išbandymus, draugystę ir akimirkos grožį. Iš tiesų, mylėti yra lengva. Daug sunkiau leistis būti mylimiems. Tiek ir tenorėjau pasakyti.