Tinklaraštis ŠIUKŠLYNĖLIS rekomenduoja: L. Penny „Ramus gyvenimas“

Tinklaraštis ŠIUKŠLYNĖLIS rekomenduoja: L. Penny „Ramus gyvenimas“

Louise Penny

„Ramus gyvenimas“

Ne tik ramus gyvenimas, bet ir ramus detektyvas! Jei jums nepatinka šiuolaikiniai greiti tyrimai, kuomet visi vieni kitus skerdžia, o vadovaujantys pareigūnai vos pasivelka po eilinio alkoholizmo seanso, jei pasiilgote klasikinių Agatos Kristi stiliaus detektyvų, tai va, imkit šitą!

Man patinka ir tokie, ir anokie. Šis buvo labai vietoje! Veiksmo čia visiškai nėra. Mažame kaimelyje nužudoma moteriškė. Labai jau netikėtas ir neįprastas įvykis. Aš paprastai citatų į atsiliepimus nekeliu, nes nesuprantu, kam perrašinėti knygą, na bet retais atvejais padarau išimtis. Šį kartą nieko už širdies griebiančio, bet kaip aš juokiausi:

„Duris žmonės rakino tik norėdami derliaus metu išvengti kaimynų paliktos pintinės cukinijų“.

Kas turi giminaičių be saiko prisiauginančių cukinijų ir moliūgų, tas supras.

Visa kita knygos dalis yra tarpusavio santykių stebėjimas. Nedaug tų gyventojų kaimelyje. Tad atvažiavęs inspektorius Armandas Gomašas iš esmės tik sėdi ant suoliuko, žiūri, klauso ir daro išvadas. O absoliučiai visi gyventojai yra įvairių stereotipų atstovai. Šiurkšti, garsi poetė, mamyčiukas, gėjų porelė, konkuruojantys menininkai, siaubingi paaugliai, turtų siekio užvaldyta blondinė, knygyno savininkė, kuri kadaise buvo psichologė… Nė vieno beveidžio.

Knygoje daug subtilaus humoro, šiek tiek atviro humoro, truputį vietinių subtilybių (prancūzakalbių ir anglakalbių kanadiečių nesutarimų), šiek tiek ironijos akmenukų į meno daržą, daug stiprių charakterių ir trupinėlis žinių apie medžioklę lanku.

Vietomis man atrodė, kad skaitau parodiją. Viską susumavusi, suprantu, kad labai jau norėčiau daugiau autorės knygų paskaityti ir geriau suprasti stilių. Patiko.



Rekomenduojame