GERA KAINA

Lietuvių karaliai ir lietuvos karalystė de facto ir de jure viduramžių Europoje. Literatūrologinė istorinių šaltinių ir istoriografijos analizė

ISBN kodas: 9785415025244, EAN kodas: 9785415025244

Algimantas Bučys

Knygos formatas: Popierinė knyga, SKU: 000000000002177825, ISBN kodas: 9785415025244, EAN kodas: 9785415025244, Puslapių skaičius: 567, Viršelio tipas: Kietas, Spalvingumas: Spalvotas, Originalo kalba: Lietuvių, Leidimo metai: 2018-09-12, Formatas: 26x21x5, Leidykla: Algimantas Bučys

Ypatinga kaina
32,73 €
Išparduota
Į norų lentyną
Išimti iš norų lentynos

Norėdami gauti pranešimus apie knygą, įveskite savo el.pašto adresą.

Apie prekę

Literatūros kritiko, istoriko ir teoretiko, humanitarinių mokslų daktaro knyga skirta senovės Lietuvos valdovų (iki XV a. pradžios) istorinių titulų analizei. Atlikto tyrimo išvados  griauna  nusenusį mitą apie vienintelį Lietuvos karalių Mindaugą ir vos dešimtmetį ( 1253- 1263 m.) egzistavusią Lietuvos karalystę.  Stambi knygos apimtis yra nulemta  tiriamos medžiagos masyvo tiek istoriniu, tiek geografiniu atžvilgiu praplečiant  tyrimą už tradicinių Rytų Europos ribų į platesnį Šiaurės Europos arealą, apžvelgiant viduramžių karalysčių sistemas vadinamajame Circum Baltica regione.Literatūrologiniu požiūriu apžvelgiami įvairiakalbiai rašytiniai šaltiniai nuo V–VI a., kai Europoje ėmė kurtis etniniu pagrindu naujos tautinės karalystės, iki XV a. pirmųjų dešimtmečių, kuomet 1413 m. du karaliaus Gedimino (~1275 – 1341)  anūkai – Jogaila ir Vytautas - oficialiai keliais sutarties aktais įvardino Lietuvos valstybę kaip Magnus Ducatus Lituaniae (Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė). Tradicinės pastangos atbuline tvarka taikyti XV a. pradžioje įteisintą titulą ankstesnei Lietuvos valstybei buvo ir tebėra atmestinas anachronizmas.  Tyrimo išvados remiamos įvairiakalbių šaltinių (iki XV a.) analize. Literatūrologinis tyrimas yra  vienakryptis, sukoncentruotas į valdovų titulų vartojimo tradiciją kiekviename lingvistiniame kanone. Lygiai tuo pačiu literatūrologijos požiūriu aptariamos  ir naujųjų laikų istorikų interpretacijos. Lyginamoji literatūrologinė istorijos šaltinių ir jų istoriografinių interpretacijų analizė leidžia konstatuoti  neįtikėtiną situaciją: Lietuvos valstybės ir jos valdovų titulai istoriniuose šaltiniuose dažniausiai prieštarauja Lietuvos istoriografijoje nuo seno vartojamų titulų tradicinei terminologijai, pasiskolintai iš vėlesniųjų slaviškų tekstų titulatūros . Veikale neapsiribojama įvairiomis kalbomis užfiksuotų Lietuvos  valdovų titulų tyrimais ir pereinama į juridinio tyrimo pakopą, kur būtina  aiškintis  teisinius aukščiausios valdžios senovės Lietuvoje principus. Remiantis istorinių šaltinių duomenimis rekonstruojama dvejopa karališkos valdžios įteisinimo senovės Lietuvoje sistema tiek pagal plačiai žinomą katalikišką Apaštalų Sosto jurisdikciją (na der Christen wyse), tiek pagal senovinę paprotinės teisės sistemą (nâch der heiden orden), paliudytą XIII a. vokiškuose šaltiniuose. Istoriniu požiūriu titulai karalius (rex) ir  karalystė (kingdom) atitinka  anuometinius ( iki XV a.) Vakarų Europos šaltinius ir lietuvių folklorinę tradiciją. Karališkų titulų atitikimas  senovės lietuvių valdovų ir Lietuvos valstybės statusams de jure ir de facto atliepia Viduramžių Europos suverenių valdovų ir nepriklausomų valstybių statusams.
Skaitytojų įvertinimai
Parašykite savo atsiliepimą
Atsiliepimas:
Pasirinkite įvertinimą
Įvertinkite šią prekę pirmieji Nepraleiskite progos, dalyvaukite „Metų iššūkyje” ir įvertinkite šią prekę pirmieji Pradėti „Metų iššūkį“
Jums taip pat gali patikti...