Nuostabios meilės istorija

Atsiliepimą rašau vos užvertusi paskutinį šios knygos puslapį. Lentynoje dulkėjo ji labai labai senai, kol pagaliau pribrendau, jau net nepamenu kodėl ją įsigijau, nes pavadinimas daug nežada. Vienas iš naujų mano skaitymo įpročių rinktis skaityti knygą neskaitant aprašymo, kai skaitai ir nežinai kas gi tavęs laukia, bet kadangi paskutiniu metu man pradėjo patikti Skandinavų literatūrai, pasirinkimas krito būtent ant šios knygos. Knyga kažkuo viliojo, ir nesitikėjau, kad man patiks, bet patiko, ir net labai. Pasakojimas vyksta 19a., apie viesnamyje gimusį berniuką su daug apsigimimų, kuris neturi rankų, ausų, liežuvis lyg gyvatės perskeltas pusiau ir tt., bet jis turi nepaprastą dovaną - bendrauti mintimis ir įlįsti į kitų galvas. Knygoje vaizduojamas jo gyvenimas, kuris nuvingiuoja ne tik iki Vatikano ir inkvizicijos, sužavėjo aprašytas laikmatis ir visa aplinka, toks jausmas kad lydejau herojų už rankos. Taip pat knyga sukėlė daug emocijų, nuo gailesčio iki pykčio. Nustebino kontrastas, lyg ir pradeda darytis banalu, o čia boom! žiaurumo lavina Jo Nesbo stiliuje(knyga beja lyginama su kvepalais:žudiko istorija ir buvo apdovanota Augusto premija). Nebuvo tų visiškai daug meilių seilių kurios man nepatinka, o kurių maniau neišvengsiu atsižvelgiant į pavadinimą, knygos paskutinieji puslapiai nebuvo niekuo ypatingi, tačiau praėjo šiurpuliukai, reiškias autorius savo darbą atliko gerai)) iš minusų - kartais sunku susigaudyti buvo laikotarpyje apie kurį pasakojama naujajame skyriuje, o knygos pabaigoje sunkiai sekėsi atgaminti apie kurį čia veikėją eina kalba. Apibendrinus, like:)) gal man tokia gera nuomonė susiformavo, nes prieš tai skaičiau laaaabai nepatinkančią (man) knygą (visada daskaitau iki galo, nu a maža ką, vdruk užkabins!) ir ši buvo lyg atokvėpis, nieko rimto, bet širdžiai miela, žodžiu rekomenduoju.