20%
20%

Paskutinė iš Slucko kunigaikščių

Juzefas Ignacas Kraševskis

Vertinimas nėra galimas:
67% of 100
(įvertinimai 3)

EAN kodas: 9789955265696, ISBN kodas: 9789955265696, SKU: 000000000002169710, Puslapių skaičius: 240, Spalvingumas: Nespalvotas, Viršelio tipas: Kietas, Kalba, iš kurios versta: Lenkų, Originalo kalba: Lenkų, Leidimo metai: 2016-12-06, Formatas: 22x15x2,5, Knygyne: 7.89, Leidykla: Briedis, K. Mickevičiaus leidykla , Vertėjas: Kazys Uscila

Ypatinga kaina 6,31 €
Knygyne 7,89 €

Sutaupote 1,58 € (20%)

Išparduota

Norėdami gauti pranešimus apie knygą, įveskite savo el.pašto adresą.

Į norų lentyną
Išimti iš norų lentynos

Apie prekę

Šį istorinį romaną 1841 m. lenkų kalba išleido Vilniaus leidėjai ir spaustuvininkai Adomas ir Juozapas Zavadskiai. Romano veiksmas vyksta 1599–1600 m. Vilniuje, kai Lietuvos visuomenėje plito protestantizmas, daugėjo neramumų, kruvinų konfliktų.
Mirus paskutiniam Slucko kunigaikščiui Jurgiui Olelkaičiui, jo duktė Sofija paveldėjo Slucko ir Kapyliaus kunigaikštystes. Našlaitę globoja garsių LDK didikų Chodkevičių šeima. Radvilų giminė, trokšdama perimti šias kunigaikštystes, pasiekia, kad dar nepilnametė Sofija būtų pažadėta Jonušui Radvilai. 
Įtampa tarp Chodkevičių ir Radvilų giminių auga, nes Jonušo Radvilos tėvas, Vilniaus vaivada Kristupas Radvila Perkūnas, vadovauja protestantams, o  Chodkevičių giminė – uolūs katalikai. Jie atsisako išleisti Sofiją už Jonušo. Radvilos nusprendžia siekti kunigaikštytės ginklu. Abi šalys pradeda rengtis karui.

Skaitytojų įvertinimai
Parašykite savo atsiliepimą
Atsiliepimas:
Pasirinkite įvertinimą
(įvertinimai 3)
TOP komentarai
  1. 100%
    Šiame romane pateikiama viena iš žinomiausių Vilniaus meilės istorijų, kai dėl šešiolikmetės kunigaikštytės Sofijos Olelkaitės rankos ir kraičio susikivirčijo dvi įtakingiausios Lietuvos didikų giminės – Chodkevičiai ir Radvilos. Vos per plauką išvengta brolžudiško karo. Deja, romane pateikiama liūdna pabaiga apie anksti mirusią jauną moterį, kentėjusią dėl išblėsusios vyro meilės ir neturinčios vaikų. Istoriniai faktai pateikia, kad jaunieji sugyveno neblogai, bet du Sofijos pagimdyti vaikai mirė. Ji pati mirė gimdydama trečią kūdikį. Pati Sofija visokeriopai rėmė stačiatikių cerkves, garsėjo dosnumu ir kilniaširdiškumu, po mirties imta garbinti kaip sergančiųjų, besilaukiančiųjų moterų, kūdikių ir našlaičių globėja. Net jos kūną gaubia legendos - jos palaikai šv. Sofijos palaikai buvo ištirti 1930 m. ir, nors nebalzamuoti, buvo nesuirę dėl natūralaus mumifikacijos proceso. Taip pat tikima, kad tas pastatas, kuriame buvo jos palaikai , liko nesubombarduotas II Pasaulinio karo metu Minske.
  2. 80%
    Žinant kas rašė ir kada nieko keisto :). Bet tai dar vienas požiūris į įvykius.
  3. 20%
    Nusivyliau. Perskaičiau knygą tik todėl, kad mėgstu užbaigti darbus iki pabaigos.
Visi komentarai
    Daugiau įvertinimų ()
    Jums taip pat gali patikti...