Passport Litvakai

Trečiojo „Passport Journal” tomo turinys nėra standartinis Lietuvos žydų (litvakų) istorijos atpasakojimas. Čia, kaip ir ankstesniuose tomuose, žmogus yra kertinė figūra. Patirtys ir pokalbiai su Lietuvoje ir užsienyje gyvenančiais litvakais, įtraukiantis fotopasakojimas ir rinktiniai istorijos kontekstai kviečia sustoti ir nenuobodžiai susipažinti su mažai pažįstama Lietuvos žydų istorija.

TURINYS (320 psl.):

Pirma dalis · 80 psl.: ASMENYBĖS ATRADIMAI

POKALBIAI: Irena Veisaitė · Chaimas Šeras · Bella Shirin · Eugenijus Bunka · Adomas Jacovkis · Jokūbas Jacovskis · Aleksandra Jacovskytė · Rafailas Karpis · Adasa Skliutauskaitė · Mauša Bairakas · Julijus Gurvičius · Daniel Gurevich · Adi Cohen-Hazanov · Domantas Likša

Antra dalis · 64 psl.: LIETUVOS ŽYDAI

TEMOS: Trumpa Lietuvos žydų istorija · Religija · Žydiška virtuvė · Lietuvos žydų kalbos · Žydai politikoje · Kas tas štetlas? · Holokaustas Lietuvoje · Lietuvos žydų kultūros vertybių kelionė laike ir erdvėje

Trečia dalis · 48 psl.: LITVAKAI

POKALBIAI: Albie Sachs · Meryl Frank · Robbie Brozin · Philip Shapiro · Jenny Kagan

Ketvirta dalis · 80 psl.: FOTOESĖ

TEMOS: Litvakų gyvenimas štetluose · Maldos namų gausa ir įvairovė · Kapinių svarba bendruomenei · Religinio ugdymo tradicijos · Žydų prekybininkai ir amatininkai Lietuvoje · Litvakų virtuvės autentika · Jidiš kalbos svarba · Štetlas kaip įsivaizduojama tikrovė · Holokausto atminties vietos Lietuvoje

ŽMONĖS: Judita Gliauberzonaitė · Moisiejus Šapiro · Liudvikas Markuntavičius · Sergejus Kanovičius · Josifas Parasonis · Artūras Taicas · Riva Beraitė-Portnaja · Fania Jocheles-Brancovskaja · Fruma Vitkinaitė-Kučinskienė

Penkta dalis · 48 psl.: ISTORIJOS ĮŽVALGOS

KONTEKSTAI: Kristina Sabaliauskaitė (vietoj įžangos žodžio) · Aurimas Švedas · Leonidas Donskis · Tomas Venclova · Saulius Sužiedėlis · Tomas Balkelis · Violeta Davoliūtė · Zigmas Vitkus · Viktoras Bachmetjevas · Vytautas Toleikis · Donatas Puslys · Audrius Karečka · Paulius Gritėnas

„Apie įvairovę įprasta kalbėti vertinant skirtingų etninių arba konfesinių bendruomenių gyvenimą vienoje socioekonominėje aplinkoje. Visiškai kitaip suskamba įvairovės motyvas, kai jis pritaikomas vienos etninės ir religinės bendruomenės gyvenimui nupasakoti. Būtent su tokia nevienalyte ir nuolat stebinančia bendruomene susiduriame kalbėdami apie žydų diasporos istoriją Lietuvoje. Nors, žinoma, šią bendruomenę siejančios jungtys yra pamatinės – bendra istorija, bendras tikėjimas ir iš jo išeinanti gyvenimo etika, tačiau skirčių, ypač jei kalbėsime apie XIX a. – XX a. pr., atsiranda vis daugiau. Žydų bendruomenės Lietuvoje vaizdiniai yra daugialypiai – štetlai su medine architektūra ir mūrinis Vilnius su daugiau nei šimtu žydų maldos namų, tylios ješivos su prie Šventojo Rašto palinkusiais jaunuolių veidais ir turgaus aikštės su nerimstančiomis kalbomis, arklių prunkštimu bei vaikėzų šūkaliojimu, o gal kvapą gniaužiančios silkių statinės ir Šabo vakarą žvakių šviesoje dalijamos šviežios chalos minkštumas. Besipinantys vaizdiniai subėga į vieną litvakų istorijos naratyvą, kuriame ši bendruomenė ne tik papildo Lietuvos istorijos pasakojimą, bet yra integrali jo dalis. Šiandien iš išsibarsčiusių spalvingos litvakų kasdienybės istorijos epizodų it mozaiką lipdome litvakų istorijos ir paveldo pasakojimą. Šis pasakojimas prasideda nuo pirmųjų negausių žydų bendruomenių įsikūrimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir išsiskleidžia į keletą atšakų – tai ir savitas kultūrinis bei ekonominis štetlų pasaulis, ir žydų kultūros klestėjimas didžiuosiuose regiono miestuose, ir religiniai litvakų gyvenimo aspektai, ir paprastos kasdienybės istorijos štrichai. Visų šių žydų gyvenimo Lietuvoje istorijų palydovas – miestuose ir miesteliuose, pasakojimuose ir atsiminimuose išlikęs tiek materialusis, tiek nematerialusis litvakų paveldas, padedantis skaitytojui ir įdėmiam stebėtojui atrasti primirštus litvakų istorijos ženklus dabarties aplinkoje.“