Seserų varpai

SØSTERKLOKKENE

Lars Mytting

Vertinimas nėra galimas:

90% of 100

(įvertinimai 4)

Nominuota!

Daugiau informacijos

Featured Product: Ne, EAN kodas: 9786090139257, ISBN kodas: 9786090139257, SKU: 000000000001111786, Puslapių skaičius: 392, Spalvingumas: Nespalvotas, Viršelio tipas: Kietas, Kalba, iš kurios versta: Norvegų, Originalo kalba: Lietuvių, Leidimo metai: 2019-11-22, Formatas: 23,5x14,3x3,4, Knygyne: 19.29, Leidykla: Alma littera , Vertėjas: Vikorija Gercmanienė

Ypatinga kaina 11,58 €

Knygyne 19,29 €

Sutaupote 7,71 € (40%)

Į norų lentyną

Išimti iš norų lentynos

Apie prekę

Norvegijos rašytojas Larsas Myttingas lietuvių skaitytojams pažįstamas
iš romano „Plauk su skęstančiais“. Ši knyga, išversta į beveik
20 kalbų, buvo apdovanota prestižine Norvegijos knygynų premija,
o Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga ją įtraukė į vertingiausių
2017 m. verstinių knygų sąrašą. Jūsų rankose – antrasis lietuviškai
išleistas L. Myttingo romanas.

Atokiame XIX a. pabaigos Norvegijos kaime gyvena dvidešimtmetė
Astrida. Šiose apylinkėse įprasta, kad moterys teka anksti, pagimdo
būrį vaikų ir miršta nualintos ūkio darbų ir nepriteklių. Astrida
svajoja apie kitokį gyvenimą – galbūt jos viltys išsipildys tapus jauno
pastoriaus Kajaus žmona.
Tačiau beužgimstančius abipusius jausmus aptemdo Kajaus planas
vietoj senos 1170 m. bažnyčios pastatyti naujus erdvesnius maldos
namus. Siamo dvynių Halfridos ir Gunhildos atminimui XVI a. nulieti
varpai bus pakeisti naujais. Legenda byloja, kad Astridos protėvių padovanoti
varpai yra stebuklingi ir artinantis pavojui patys ima skambėti.
Astridos jausmus Kajui sujaukia į kaimelį atvykęs Dresdeno
meno akademijos studentas Gerhardas. Tarp dviejų vaikinų besirenkančiai
Astridai bandant įveikti dvejones, netikėtai ima skambėti stebuklingieji
Seserų varpai...

Savitas ir užburiantis Larso Myttingo stilius įtraukia ryškiu veikėjų
ir aplinkos vaizdavimu. Autentiškų detalių kupiname istoriniame
pasakojime susipina buitis ir mistika, namų saugumas ir poreikis
pažinti pasaulį, krikščionybės ir pagonybės priešprieša. Romane
nagrinėjamos ir visiems laikams aktualios žmogaus laisvės, tobulėjimo,
asmeninės ir bendruomeninės istorijos temos.

Romanas „Seserų varpai“ – neabejotinai viena geriausių šių metų
knygų Norvegijoje. (Dagens Naringsliv)

Skaitytojų įvertinimai

Parašykite savo atsiliepimą

Atsiliepimas:

Pasirinkite įvertinimą

1 žvaigždutė 2 žvaigždutės 3 žvaigždutės 4 žvaigždutės 5 žvaigždutės

(įvertinimai 4)

Vartotojo vardas

Įvertinimas

TOP komentarai

Žibutė

100%

Labai gera, viena geriausių ką šiemet jau perskaičiau.
Justina

100%

Nuostabi! Įtraukianti ir nepaleidžianti.
KKN

100%

Neabejotinai tai viena stipriausių šiais metais pasirodžiusių knygų! Tikras norvegiškas literatūrinis perliukas, tęsiantis pačias geriausias Herbjorg Wassmo kūrinių, tiksliau – „Dinos knygos“, tradicijas. Skaitytojas lengvai ras tam tikrų sąsajų tarp pagrindinės romano veikėjos Astridos ir Wassmo trilogijos herojės Dinos. Jas sieja ne tik panaši išvaizda, bet ir geresnio gyvenimo, tobulėjimo siekis bei jų abipusis noras ištrūkti iš užburto tamsos ir prietarų pasaulio, kuriame karaliauja stingdantis šaltis, skurdas ir alkis. Knyga turi ir keletą sąsajų su Lietuva, nes vienas pagrindinių veikėjų – architektūros studentas Gerhardas, kilęs iš Mėmelio, o jo mama – lietuvė. Skausmingas meilės trikampis, paslaptingi mistikos elementai, lietuviams taip artimas legendomis ir mitais apipintas pagoniškasis pasaulis, kurį negailestingai bando išstumti krikščioniškoji pasaulėžiūra, skaitytojui leidžia dar geriau pajusti rūsčią norvegišką tikrovę, kurios pirmose gretose visuomet stovi stiprios ir protingos moterys. Knygoje taip pat daug dėmesio skiriama ir senosioms pagoniškoms medinėms bažnyčioms, kurios XIX a. pabaigoje Norvegijoje buvo barbariškai naikinamos ir keičiamos beformiais krikščioniškais maldos namais. Tad nenustebčiau, jei perskaitę knygą jūs dar gerą valandą naršysite internete gėrėdamiesi senosiomis Norvegų medinėmis bažnyčiomis. Knyga sulauks ir tęsinio, tačiau į klausimą, kada jis išvys dienos šviesą, autorius šypsodamasis atsako: „Tada, kada parašysiu“. Tad apsiginkluokime kantrybe ir norvegiškai kantriai laukime žadėtojo knygos tęsinio.