Slapta istorija

Nuostabi knyga. Skaitai ir mėgaujiesi. lėta, sodri, verta dėmesio

Įdomi knyga, sukrečianti. Kiek silpnesnė nei Dagilis, jaučiasis tas pats autorės stilius.

„- Kodėl tas atkaklus balselis mūsų galvose mus taip kankina? – paklausė Džuljenas, apžvelgdamas stalą. – Ar tik ne todėl, kad primena, jog esame gyvi, - ir apie mūsų mirtingumą, apie mūsų nepakartojamas sielas? Tiesa, mes per daug bailūs, kad jam paklustume, tačiau ar kas nors kitas mums suteikia šitiek sielvarto? Bet galbūt skausmas labiausiai priverčia pajusti save? Vaikui klaiku suvokti, kad jis atskirtas nuo viso pasaulio, kad, jei nusiplikini liežuvį ar nusibrozdini kelius, nesopa jokiam kitam daiktui ar žmogui, skausmai ir peršuliai tavo vieno. O augant dar baisiau patirti, jog nė vienas žmogus, nors ir mylimiausias, mūsų iki galo nesupranta. Nelaimingiausi esame dėl savojo „aš“, štai kodėl taip maga jo atsikratyti, ar ne? Prisimenate erinijas?“

Ar galime atsikratyti to iš proto varančio „aš“, visiškai jo netekti? Ar žmonės yra tik geri ir blogi? Ką reiškia būti persekiojamam įvykdyto nusikaltimo baimės? Kur yra riba tarp to, ką galime ir negalime daryti?

Ričardas atsiduria Hempdono koledže bandydamas pabėgti nuo tuometinės savo aplinkos Kalifornijoje, kur visais įmanomais būdais stengiasi prisijungti prie elitinės, kruopščiai atrinktos studentų grupelės. Pavyksta! Tačiau vaikinas net neįtaria, kas slepiasi po senosios graikų kalbos studijų šydu.

Kūrinyje pastebėjau panašumų į kitus literatūros kūrinius, tokius kaip Fitzgeraldo “Didysis Getsbis” bei Dostojevskio “Nusikaltimas ir bausmė”. Knyga pasakojama pirmuoju asmeniu (Ričardo), atskleidžiant tai, kas vyksta aplink, visiškai kaip Fitzgeraldo romano veikėjas Nikas Karavėjus. Ričardas, kaip ir Nikas, nepritampa prie aplinkos, nepritampa prie aplinkinių žmonių ir jų visuomeninio sluoksnio. Kodėl panašu į “Nusikaltimą ir bausmę”? Pirmiausia, rašytoja buvo įkvėpta šio žymaus rusų rašytojo šedevro. “Slaptoje istorijoje”, taip pat kaip ir rusų klasikos šedevre, nagrinėjama ta pati tema – kaip žmogus jaučiasi po įvykdyto nusikaltimo.