Vieno gyvenimo istorija

Guy de Maupassant'as (Gi de Mopasanas, 1850–1893) – moderniosios smulkiosios prancūzų prozos meistras. Gimė Normandijoje; išsiskyrus tėvams, liko su motina, jo gyvenime atlikusia reikšmingą vaidmenį, o ir motinystės tema jo kūryboje atskleista itin jautriai. Jaunystėje Maupassant'as apibūdinamas kaip itin „gyvybingas“: buvęs pašalintas iš seminarijos, vėliau Sorbonoje studijavo teisę, netrukus išėjo savanoriu į  Prancūzijos-Prūsijos karą. Grįžęs įsidarbino valstybės tarnyboje, rašė straipsnius spaudai. Pamažu įsiliejo į literatūrinį gyvenimą, susibičiuliavo su Gustavu Flaubert'u, Émile'iu Zola, Ivanu Turgenevu, Henry Jamesu. Maupassant'as – Flaubert'o „literatūrinis sūnėnas“ – išleido beveik 300 smulkiosios prozos kūrinių, 6 romanus. Romanas „Vieno gyvenimo istorija“ (1883) – dėl rašytojo fotografiškai  tikslios atminties, preciziškai dailaus sakinio ir jautrios plunksnos – dramatiškas moters gyvenimo paveikslas, áukštosios XIX a. Prancūzijos gyvenimo būdo mados ir dvasinės negandos.

Gyvenimas, matote, nėra nei toks jau geras, nei toks jau blogas, kaip galvojama.

{...} du žmonės niekada negali prasiskverbti iki vienas kito sielos, iki minčių gelmių, {...} jie gali eiti šalia vienas kito, kartais apsikabinę, bet ne susilieję, ir kad dvasinė mūsų esmė visą gyvenimą klaidžioja vieniša.  - Guy de Maupassant „Vieno gyvenimo istorija“

Rašytojas Julianas Barnesas aprašo istoriją, nutikusią prieš pat pasirodant pirmam Maupassant'o romanui „Vieno gyvenimo istorija“:

Rašė jis eilėraščius, apsakymus, žurnalistinius straipsnius, tapo vienos gašlios dramos bendraautorium, ir jau buvo įsibėgėjęs su pirmu romanu „Vieno gyvenimo istorija“. Gerai jam sekėsi ir socialiniu, ir seksualiniu požiūriu, ir sudėjimo buvo gero: praeitą vasarą Zola vardu nusipirko valtelę ir nuirklavo su ja 50 km nuo Bezono iki Zola namų Medane. Vis tik rugpjūčio 30-ąją, likus porai dienų iki 28-ojo gimtadienio, jis skundėsi Flobert'ui, kad moterų meilė tokia nuobodi kaip vyrų išmintis, žinios laikraščiuose – visuomet tos pačios, ydos – banalios, o sakinių niekaip nesudėliosi kitaip.