Žaižaruojančios dangaus skeveldros
ISBN kodas: 9786090148747, EAN kodas: 9786090148747
ISBN kodas: 9786090148747, EAN kodas: 9786090148747, SKU: 000000000001113062, Puslapių skaičius: 272, Spalvingumas: Dvispalvis, Viršelio tipas: Minkštas, Leidimo metai: 2021-11-30, Originalo kalba: Lietuvių, Formatas: 21,3x14,3x2,3, Knygyne: 14.49, Leidykla: Alma littera
Apie prekę
Išgyvenusieji granatos sprogimą kartais pasakoja neįtikėtiną istoriją –
teigia matę, kaip sprogmuo lėtai nušvito, skilo ir į visas puses pažiro
žaižaruojančių skeveldrų spiečius. Tūkstančiai mažyčių, įvairiausių formų jos
dalelių lyg sulėtintame filme užpildė akiratį. Ir nuostabiausia tai, kad vienu
metu buvo galima stebėti ir justi kiekvienos skeveldros trajektoriją ir dydį.
Keista tik tai, kad to sprogimo trukmė – vos tūkstantoji sekundės dalelytė.
Atsitiktinė skeveldra, įsmigusi poetui Vytautui Mačerniui į smilkinį,
šioje knygoje virsta visrakčiu, atrakinančiu suvokimo ribas. Ir tada pa-žyra
įvairių formų ir dydžių literatūrinės dangaus skeveldros iš anapus. Tik kas jas
parašė? Ir kodėl jos taip skaudžiai sminga į širdį?
Ši knyga – tai dviejų keistų vaikėzų pokalbis, dalijantis kūryba tarp
šiapus ir anapus. Neįtikėtina V. Mačernio poezijos rinktinė, gelmių knyga,
kurioje autorius kalbasi su žuvusiu poetu. Ar galima juokauti po mirties? Ar
mirę poetai verkia? Ir kodėl anapus galima perskaityti dar neparašytas knygas?
Kai turinio gelmės susprogdina formą, puslapiuose pažyra žaižaruojančios dangaus skeveldros.
Juozas Gaižauskas
Paauglystėje
gaisrinėmis kopėčiomis kabarodavausi ant kultūros namų stogo. Aukščio bijojau
ir tuomet, bet neturėjau pinigų bilietams, tad įlįsdavau pro paukščiams skirtą
stogo ertmę ir, nutūpęs ant laktos, iš aukštybių stebėdavau koncertus ir
spektaklius. Kartais šalia tupėdavo balandžiai.
– Geras bajeris, ar
ne? – sakydavau jiems, prajukęs iš kokio aktorių pokšto. Balandžiai pritardami
burkuodavo. Sunkiausia būdavo po to šlaitiniu stogu nusileisti žemyn iki
klibančių gaisrinių kopėčių, nes kartais pasibaigus spektakliui jau būdavo
sutemę.
– Kur buvai? – grįžusio
klausdavo mama.
– Sėdėjau ir
galvojau.
– Su kuo?
– Su draugais, –
atsakydavau, bet nutylėdavau, kad tie draugai – paukščiai.
Net jeigu ji būtų
paklaususi jų vardų, būčiau pasakęs, nes tie paukščiai turėjo vardus...
Dabar vaidindamas kokio nors provincijos
kultūros centro salėje, visuomet trumpam žvilgteriu į viršų, – gal ten
aukštybėse, ant laktos, tupi berniūkštis ir kalbasi su paukščiais? Norėčiau
kada nors jį pamatyti. Ką daryčiau? Nusišypsočiau, mirktelėčiau jam akį ir
viliuosi, jis suprastų. Juk ir aš kartą supratau: tau nuo scenos ką tik
mirktelėjo senyvas berniūkštis... Tik tuomet nesupratau: kaip tai įmanoma...
Juozas Gaižauskas, žinomas Lietuvos teatro ir
kino aktorius, romanų „Dievas su šlepetėmis“ ir „Tigras, glostantis pėdas“
autorius.
-
JonasLaimingas jaunimas, gaunantis tokią dovaną...