Žmogžudystė pagal fengšui

Knyga labai patiko

Viskas prasideda nuo nakties klube, kuriame Gabrielė nukabina prancūzą Anri. Kitą dieną jod vaikinas Česlovas praneša apie nužudytą Anri viešbučio numeryje, kuriame ir buvo Gabrielė. Netrukus nužudoma ir Gabrielės ir Beatos „draugė“ Elvyra. Ar šios žmogžudystės susijusios? Ir kai susiję galybė veikėjų?

Nors nemėgstu detektyvų ir trilerių žanro, šita knyga man labai patiko. Viskas čia plaukė lengvai ir suprantamai, o žudiko nepavyko atspėti iki pat galo. Gal dėl to, kad neskaitau tokio žanro knygų ir nesu pratęs kažką nagrinėti. Bet kadangi tai „Svajonių knygos“ knyga – nusprendžiau įsigyti ir perskaityti. Ir manęs tikrai nenuvylė. Buvo smagu iš lėto susipažinti su veikėjais ir palengva vis ką nors apie juos sužinoti. Beje, tai pirmoji autorės knyga, kurią perskaičiau. Galbūt ateityje skaitysiu ir kitas jos knygas... (finansai neleidžia mėgautis viskuo).

Istorija plėtojasi tuo laikotarpiu kai tik prasidėjo COVID-19 pandemija. Knygą perskaičiau per naktį. O jei jau taip įvyko reiškiasi ji buvo labai įdomi ir įtraukianti. Lauksiu naujų autorės knygų ir gal kada turėsiu galimybę gauti autografą.

Rekomenduoju visiems mėgstantiems lengvą detektyvo žanrą.

Paprastai atsiliepimus apie knygą palieka skaitytojai, įsigiję ir perskaitę knygą, tačiau pagalvojau: kas gali geriau pristatyti knygą skaitytojui/ai jei ne pati jo kūrėja. Romaną rašiau gana ilgai – tai po kelis lapus per dieną, tai stabteldama, ieškodama naujų herojų arba jų charakteriams spalvų. Kaip sekėsi – nuspręsite Jūs. Šioje knygoje susidursite ne tik su ankstesnių mano romanų „Paslaptingi Petros lobiai“ bei „Mirtis tarp žvaigždžių“ herojais, tačiau sutiksite ir naujų – ne mažiau spalvingų ir įdomių. Man labai patinka Lugaras – jo prototipą ( ne kaip nusikalstamo pasaulio atstovą, o kaip vyrą patraukusį mano akį) prieš kelis metus sutikau Paryžiuje begerdama kavą Le Café Marly, kurios langai atsiveria tiesiai į Luvro muziejaus kiemą. Kavinėje visada pilna žmonių ir rasti laisvą vietą turizmo piko metu gana sudėtinga. Tačiau vienas stalelis šalia manęs buvo rezervuotas. Prie jo priėjo pagyvenęs labai šarmingas neaukštas vyras ir atsisėdo, nors ant staliuko buvo padėta lentelė – REZERVUOTA. Jūs neįsivaizduojate kokiu greičiu atlėkęs padavėjas vyriškiui padėjo puodelį kavos su stiklinaite vandens ir vėl dingo lyg rūke. Aplink tvyrojo baisinis turistinis erzelis, o vyras tarsi jo negirdėjo – jis lėtai siurbčiojo kavą ir žvelgė pro langą į besiburiuojančią minią, trokštančią susipažinti su pasaulinio meno šedevrais. Mačiau kaip jis mėgaujasi vaizdu, kava ir gyvenimu ... Norite tikėkite, norite ne, bet tą patį vyrą aš vėl sutikau rudenį Romoje Sant'Eustachio il Caffè. Kai lankausi Romoje, visada einu ten išgerti puodelį kavos – vien dėl ten tvyrančios atmosferos, o gal šiek tiek iš tuštybės. Net nežinau. Ir vėl mane patraukė vyras sėdintis lauke prie staliuko. Atmintyje lyg kažkas sukirbėjo – kur aš jį mačiau? Ir staiga prisiminiau, taip, tai tas pats vyras kurį mačiau Paryžiuje! Man pasirodė, kad jis kažko laukia. Pasiėmusi kavą atsidūriau lauke. Negalėjau sau leisti pražioplinti tokį susitikimą. Kai išėjau į lauką, šalia jo sėdėjo labai elegantiška pusamžė moteris. Man labai pasisekė – ką tik pakilo turistų pora ir aš palaimingai plestelėjau šalia mane dominančių žmonių. Kartais gyvenime taip būna. Ir tiek. Aš juos stebėjau kaip jie gėrė kavą, kalbėjo, žiūrėjo vienas į kitą. Ir mane aplankė nuojauta, kad jie priversti slėpti savo santykius... Taip romane atsirado Brunhilda. Martos prototipą sutikau skrisdama į komandiruotę. Į ją visi dėmesį atkreipė jau laukimo salėje – aukšta, atlaši, išraiškingų veido bruožų, bet jos akyse galėjai įžvelgti slaptą liūdesį. Neieškokite čia konkrečių įvykių ar žmonių, tiesiog mėgaukitės grožinės literatūros kūriniu ir tiek, nes mūsų rašytojų fantazija pamatytą žmogų ar išgirstą informaciją sugeba įpinti į tokį fantazijos verpetą, kad kartais mums net ir patiems darosi baugu...Kaip ir priklauso detektyvui čia jūs rasite ir žmogžudystę, ir įtariamuosius, ir draugystę, ir meilę bei išdavystę. Taigi versdami puslapį po puslapio pasinersite į nuotykių ir intrigų bei meilės kupiną pasaulį, kas leis bent keliom valandom pabėgti nuo realybės. Gali kilti klausimas kodėl „Žmogžudystė pagal fengšui“? O kodėl – ne? Kodėl gali būti laimė ir meilė pagal fengšui, o žmogžudystė – ne? Ir dar, kai vaikščiosite mieste, gersite kavą – apsidairykite. Gal šalia jūsų - rašytojas! Ir jo fantazijos dėka patapsite romano herojumi.
Malonių atokvėpio minučių linkėdama,
Nuoširdžiai autorė